Veiksniai, darantys įtaką kultūrinio agrarinio kraštovaizdžio pokyčiams Lietuvoje

Pranas Aleknavičius

Abstract


Straipsnyje apibūdinti kaimiškojo agrarinio kraštovaizdžio elementai, išnagrinėtos jų pokyčius lemiančios priežastys. Pagrindinės priežastys – valstybės vykdyti esminiai žemės ūkio naudmenų pagerinimo darbai, valstybės skatinama žemės naudotojų veikla ir demografiniai procesai. Didžiausi pokyčiai formuojant stabilius agrarinio kraštovaizdžio elementus vyko 1960– 1990 m. Mažiau stabilių kraštovaizdžio elementų – žemės naudmenų plotų kaita vyksta nuolat, per 1946–2016 m. žemės ūkio naudmenų plotas Lietuvoje sumažėjo 19,8 %, miškų plotas padidėjo 82,8 %. Formuojant kultūrinį kaimiškąjį kraštovaizdį svarbią reikšmę turi teritorijų planavimo dokumentai. Vadovaujantis šių dokumentų sprendiniais, nustatomi žemės naudojimo apribojimai bei sąlygos tam tikrai kraštovaizdį keičiančiai veiklai. Straipsnyje pateikiami pasiūlymai, kad planuojant agrarines teritorijas turėtų būti panaudojami Žemės įstatyme numatyti kaimo plėtros žemėtvarkos projektai. Projektuose būtų kompleksiškai sprendžiamos priemonės, pagerinančios techninę infrastruktūrą, dirbamos žemės laukų ir miško sklypų formavimą, apleistų ir dirvonuojančių žemės plotų tolesnį panaudojimą, taip pat priemonės, padidinančios ekologinę įvairovę. Šių projektų panaudojimas kraštovaizdžio tvarkymui reguliuoti užtikrintų racionalų žemės naudojimą ir leistų išvengti vertingų kraštovaizdžio elementų nykimo.

Keywords


žemės ūkio paskirties žemė; žemės naudmenos; techninė infrastruktūra; agrarinis kraštovaizdis; ekologinė įvairovė

Full Text:

PDF


DOI: https://doi.org/10.6001/geol-geogr.v3i1.3466

Refbacks

  • There are currently no refbacks.


ISSN 2351-7549 (Print)
ISSN 2424-3205 (Online)