Konstantino Sirvydo žodynų ir Punktų sakymų leksikos sąsajos

ĮVADAS

1620-ieji laikomi pirmojo Konstantino Sirvydo spausdinto veikalo – trijų kalbų žodyno Promptarium dictionum Polonicarum Latinarum et Lituanicarum – apytikre pasirodymo data.

Pirmosiomis spausdintomis pasaulietinio turinio knygomis įvardijami K. Sirvydo žodynai, skirti Vilniaus akademijos studentų reikmėms, padarė didžiulę įtaką lietuvių leksikografijai ir kitoms kultūrinio gyvenimo sritims. Žodynais yra naudojęsi XVIII–XIX a. Rytų Prūsijos lietuviškų žodynų rengėjai Pilypas Ruigys, Kristijonas Gotlybas Milkus, Georgas Heinrichas Ferdinandas Neselmanas, Fridrichas Kuršaitis ir kt. [13, 26, 49–74; 15], XIX a. lietuvių kalbinio ir kultūrinio atgimimo veikėjai Simonas Daukantas, Motiejus Valančius, Laurynas Ivinskis ir kt. [5, 154; 17, 83–89; 16, 11–15]. K. Sirvydu rėmėsi Antanas Baranauskas, versdamas Bibliją į lietuvių kalbą [19, 144–156].

Prabėgus keturiems šimtmečiams nuo pirmojo K. Sirvydo žodyno pasirodymo datos, mokslinėje literatūroje ir bibliografiniuose leidiniuose vis dar pateikiamos kontroversiškos nuomonės apie jo parengtų žodynų ir jų perleidimų skaičių. Šiame straipsnyje iš pradžių bus susitelkta į svarbiausius faktus ir pamėginta sudėlioti argumentus dėl K. Sirvydo žodynų datavimo, skaičiaus, perleidimų ir mokslinio jų ištyrimo būklės.

Naujausi Punktų sakymų (PS) teksto tyrimai rodo, kad šios homilijų santraukų knygos, kaip ir žodynai, laikytinos trikalbiu K. Sirvydo darbu. Sugretinus dalį PS biblinės ir K. Sirvydo 1620 ir 1642 metų žodynų leksikos pastebėta paralelių tarp PS ir 1620 metų žodyno [22; 17, 105, 148].

Iki šiol nėra parengta visą K. Sirvydo rašytinį palikimą susiejančių ir apibendrinančių darbų: nenustatyta jo žodynų ir PS galimo poveikio kryptis, nepalyginti jo kalbos paminklų fonetikos, ortografijos, morfologinių formų raiškos, frazeologijos, semantikos panašumai ir skirtumai, neparengtas visus jo raštus apimantis žodynas.

Pagrindinis šio straipsnio tikslas – pasitelkus Kazio Pakalkos 1620 ir 1642 metų K. Sirvydo žodynų fotografuotinius leidimus ir rodykles, Lietuvių kalbos instituto senųjų raštų duomenų bazėje publikuotus žodynų perrašus ir konkordancijas ir šio straipsnio autorės parengtą PS morfologiškai anotuotą indeksą (SPI) (1), – atskleisti, kokia apimtimi ir kokio pobūdžio ir raiškos PS leksika atsispindėjo 1620 ir 1642 metų K. Sirvydo žodynuose.

Pirminiam PS ir žodynų leksikos sugretinimui buvo atsitiktinai pasirinkti visi PS tekste ir 1620 ir 1642 metų žodynuose užfiksuoti L ir S raidėmis prasidedantys žodžiai.

Straipsnyje taikyti tyrimo metodai: aprašomasis, analitinis, istorinis gretinamasis ir intertekstualumo.

1. K. SIRVYDO ŽODYNAI: ŽODYNŲ SKAIČIUS, DATAVIMAS, TYRIMO BŪKLĖ

1.1. Maždaug prieš 400 metų išėjusio Konstantino Sirvydo žodyno vienintelis išlikęs defektinis egzempliorius saugomas Rusijos valstybiniame senųjų aktų archyve. Šis žodynas yra be pradžios ir pabaigos lapų (prasideda žodžiu cechuię, o baigiasi znam co; jam taip pat trūksta 66 lapo). Neišlikus antraštiniam lapui, tiksliai nežinome nei šio žodyno pavadinimo, nei išleidimo metų, nei kitos svarbios bibliografinės informacijos. Apytikrė žodyno išleidimo data buvo nustatyta Antano Balašaičio ir Kazio Pakalkos, pasiremiant popieriaus vandenženkliais. Jų tyrimas parodė, kad šis žodynas turėjo būti išspausdintas iki 1620 metų [1, 171–175; 7, 131–142]. Manoma, kad būtent šio žodyno pavadinimas Promptarium dictionum Polonicarum Latinarum et Lituanicarum užfiksuotas kultūrologės Ingės Lukšaitės surastame Saliamono Risinskio 1625 metų turėtų knygų sąraše. I. Lukšaitės atradimas neprieštarauja vandenženklių tyrimais nustatytai apytikrei žodyno išspausdinimo datai ir kartu neleidžia jo pasirodymo laiko nukelti už 1625 metų ribos [6, 126–132].

Vėlesni 1631 (nė vienas egzempliorius neišlikęs), 1642, 1667 ir 1713 metų išspausdinti Dictionarium trium linguarum nuo Promptarium skiriasi ne vien pavadinimu, bet ir savo apimtimi bei lenkų ir lotynų kalbų žodžių registro šaltiniu. Juos perleidžiant buvo padarytos daugiausia tik redakcinio pobūdžio korekcijos. Neišlikęs 1631 metų žodyno leidimas savo registru, metodika ir apimtimi turėjo beveik nesiskirti nuo vėlesniųjų žodynų. Šiuo žodynu buvo pasiremta Kristijono Mencelio 1682 metų daugiakalbiame botanikos žodyne. Išstudijavę čia pateiktus lietuviškus žodžius, Pietro Umberto Dini ir Giedrius Subačius daro išvadą, kad dauguma iš 1631 m. žodyno K. Mencelio pacituotų žodžių sutampa su 1642 metų žodyno žodžiais [3, 11–32].

Visi čia išsakyti argumentai rodytų, kad K. Sirvydas yra parengęs ne vieną penkis kartus perspausdintą žodyną, bet yra dviejų skirtingų žodynų autorius. Antrojo jo žodyno yra žinomi keturi leidimai. Visiškai neatmestina ir tikimybė, kad tarp 1625–1629 metų galėjo būti išspausdintas dar vienas, pirmasis, antrojo K. Sirvydo žodyno leidimas [15].

1.2. Didžiausi nuopelnai tiriant K. Sirvydo žodyninį palikimą priklauso K. Pakalkai: 1) parengusiam ir išleidusiam pirmojo (1620) [10] ir 1642 metų žodyno [8] fotografuotinius leidimus su pridėtais įvadiniais straipsniais ir lietuviškų žodžių rodyklėmis; 2) nustačiusiam, kad pirmojo K. Sirvydo žodyno lenkiškų ir lietuviškų žodžių registras buvo paimtas iš Nikolajaus Folkmaro [24] Dictionarium Quatuor Linguarum trečiojo leidimo, o visų vėlesniųjų – iš Gžegožo Knapskio [2] Thesaurus Polono-Latino-Graecus [9, 19–21; 20, 210; 21, 143–154]; 3) pasiremiant popieriaus vandenženkliais, įrodžiusiam ankstesnę apytikrę pirmojo K. Sirvydo žodyno pasirodymo datą [7, 131–142; 1, 171–175]; 4) suregistravusiam ir aprašiusiam 1642, 1667 ir 1713 metų žodynų leidimų skirtumus ir priėjusiam išvadą, kad jie skiriasi tik redakcinio pobūdžio pataisymais ir papildymais [9, 33–42].

Kruopščiai sulyginęs pirmojo ir 1642 metų žodynų leksiką, K. Pakalka taip pat konstatavo, kad pirmajame žodyne yra 8 260 žodyninių straipsnių, o lietuviškų žodžių ten yra kiek mažiau (apie 5 700), nes neretai lenkų ir lotynų kalbų žodžiai verčiami tais pačiais atitikmenimis, taip pat į žodyną įdėta nurodomųjų straipsnių. Tų pačių žodžių 1620 ir 1642 metų žodynuose daugiau kaip 4 000, tačiau pirmajame žodyne buvo užfiksuota per 2 000 žodžių, nepakartotų 1642 metų ir vėlesniuose žodynų leidimuose [9, 27; 11, 19].

Lietuvių istorinės leksikografijos darbuose egzistuoja nemažai painiavos įvardijant ir skiriant K. Sirvydo žodynus ir jų perleidimus:

1. K. Pakalka fotografuotinį 1642 metų žodyno leidimą pavadino Pirmuoju lietuvių kalbos žodynu [8], o 1620 metų žodyno fotografuotinį leidimą – Senuoju lietuvių kalbos žodynu [10].

2. Pasak Vinco Urbučio, maišalynė yra atsiradusi ir dėl K. Pakalkos nusistatymo ir toliau laikytis mokslo darbuose ir vadovėliuose užfiksuoto pasenusio ankstesnio tradicinio įsitikinimo, kad K. Sirvydas buvo tik vieno Dictionarium trium linguarum, išleisto penkiais leidimais, autorius [20, 210; 21, 143–154], nors, kaip jau buvo minėta, pats yra nustatęs, kad Promptarium ir Dictionarium parengti iš skirtingų registrų, todėl turi būti laikomi dviem skirtingais žodynais.

3. 1642, 1667 ir 1713 metais išspausdintų K. Sirvydo žodynų antraštiniuose lapuose šie žodynai įvardyti kaip trečiasis, ketvirtasis ir penktasis leidimai (atitinkamai Tertia editio recognita &aucta; Qvarta editio recognita & aucta; Qvinta editio recognita & aucta). Pasiremiant vėlesniųjų žodynų antraštiniuose lapuose nurodyta informacija, du žinomi ankstesnieji žodynai (~1620 ir 1631 metų) bibliografiniuose aprašuose laikomi pirmuoju ir antruoju leidimais.

1.3. Perkirsti šį K. Sirvydo žodynų pavadinimų, jų skaičiaus ir perleidimų mazgą labiausiai galėtų padėti surastas 1631 m. išleistas žodynas ar pilnesnis, su antraštiniu lapu, apie 1620 m. išspausdinto žodyno egzempliorius.

Jėzuitų, atsakingų už katalikiškos religinės literatūros rengimą ir Dievo Žodžio platinimą tautinėmis kalbomis, knygose ne visada nurodyta net autoriaus ar vertėjo pavardė, pavyzdžiui, Jonui Jaknavičiui priskiriamose Ewangelie Polskie y Litewskie (JE). Jėzuitų ordino nariai laikydavosi kuklumo įžadų, o jų leidiniai daugiausia būdavo kolektyvinio darbo rezultatas. Perleisti jau vieną kartą jėzuitų provinciolo aprobuotą leidinį buvo nepalyginamai lengviau, nei aprobuoti ir išspausdinti visiškai naują.

Kitas antrojo K. Sirvydo žodyno lenkiškų ir lotyniškų žodžių registras, pakitusi jo rengimo metodika, lietuviškoji dalis ir apimtis – t. y. šiuolaikiniai leksikografinių darbų naujumo kriterijai – nepersvėrė anuomet svarbesniu laikyto veiksnio, kad abu žodynai parengti to paties autoriaus ir apima tas pačias tris kalbas, kitais žodžiais tariant, akcentuojamo jų tęstinumo.

2. K. SIRVYDO ŽODYNŲ IR PUNKTŲ SAKYMŲ TRIKALBIŠKUMAS

2.1. Lietuvių, lenkų ir lotynų kalbų apimtis ir svarba Punktuose sakymų. 1629 ir 1644 metais išspausdinti K. Sirvydo Punktai sakymų (PS I ir PS II), kaip ir jo žodynai, apima tas pačias tris – lietuvių, lenkų ir lotynų – kalbas, tačiau visai kita kalbamojo veikalo paskirtis ir pobūdis nulėmė ir kitokį jame vartojamų kalbų išsidėstymą jų svarbumo skalėje bei tų kalbų apimtis [22, 148; 23, 320]. PS originalo kalba yra lietuvių kalba, lenkų kalba turi verstinio teksto kalbos statusą, o lotynų kalba parašytos įvairios trumpos pastabos yra nukeltos į paraštes (marginalijas). Paraleliai atskirose puslapio skiltyse pateikiamas lietuviškas ir lenkiškas homilijų santraukų tekstas yra panašios apimties. Marginalijose lotynų kalba surašyti pamokslų santraukų (punktų) ir jų dalių (papunkčių) pavadinimai bei svarbiausios homilijų tezės ir iš Vulgatos, rečiau iš kitų cituojamų šaltinių, paimtos citatos ar jų fragmentai. Lotyniški marginaliniai elementai vienodu ryšiu susieti tiek su lietuvišku, tiek su lenkišku tekstais ir tritekstėje homilijų struktūroje atlieka pagalbinį vaidmenį. Kritiniame PS leidime atskleistas homilijų santraukų intertekstualumas išplečia lotynų kalbos vaidmens PS ribas ir kartu lietuviško ir lenkiško teksto fragmentų lyginimo su lotynų kalba per K. Sirvydo naudotus lotyniškus šaltinius galimybes. Maždaug ketvirtadalį homilijų teksto sudaro biblinės ir kitokios citatos. Komentarams, argumentavimui taip pat pasitelkiamos biblinės parafrazės ir aliuzijos, citatų interpretacijose gausu biblinės frazeologijos [22, 179–188]. Atliktos tekstologinės analizės metu buvo nustatyta, kad PS biblinės citatos į lietuvių kalbą buvo pažodžiui (ad verbum) verstos iš lotyniškos Siksto ir Klemenso Vulgatos, o Bažnyčios Tėvų ir kitų autorių citatos ir parafrazės taip pat dažniausiai sietinos su lotyniškais šaltiniais [22, 170, 179; 23, 327–330]. Lenkiškų homilijų santraukų biblinių citatų vertimai PS I yra pakoreguoti atsižvelgiant į Siksto ir Klemenso Vulgatos tekstą, o PS II dažniausiai sutampa su Jokūbo Wujeko Naujojo Testamento (W 1593) vertimu [12, 78].

2.2. Punktų sakymų lietuviško ir lenkiško teksto ryšys. Paties Sirvydo atliktam PS pirmosios knygos (1629) vertimui į lenkų kalbą būdingas pažodiškumas. Lietuviškas tekstas palyginti su lenkišku pilnesnis, labiau išplėtota jo sinonimika, ryškesnės stilistinės priemonės. Antrosios PS knygos (1644) lietuviško teksto vertimas į lenkų kalbą priskiriamas Jonui Jaknavičiui [25, 267–268]. PS II lenkiškas tekstas yra labiau nutolęs nuo lietuviško, savarankiškesnis, vertime labiau paisoma prasmės ir lenkų kalbos gramatinės sistemos, o ne pažodinio atkartojimo, ne visur išlaikoma ta pati abiejų tekstų sintaksinė struktūra, apimtis, punktuacija.

3. K. SIRVYDO ŽODYNŲ IR PUNKTŲ SAKYMŲ LEKSIKOS SANTYKIS

3.1. L raide prasidedantys žodžiai. Iš 1620 metų K. Sirvydo žodyne pateiktų 173 lietuviškų žodžių PS pavartoti 63 (36 proc.). Į 1642 metų žodyną įtrauktas dar 31 į ankstesnįjį žodyną nepatekęs, bet PS vartotas žodis (apie L ir S raidėmis prasidedančių atskirų žodžių pavartojimų skaičių, vietą, rašybą, gramatines ypatybes, etc., žr. SPI):

PS I (13x): laimėti, lankus, lėkimas, lempa, lepūnas, lesti, linai, liš ‘be, išskyrus’, litera, liudijimas, liudytojas, liuosai, lustas.

PS II (9x): lakstyti, laužymas, lėtai, liesinti, lygybė, ligonis, liktis^P (2), linksmai, lytėtis.

PS I ir PS II (9x): lapas, lenktis, lėtybė, liautis, liežuvnykas, lilija, lotyniškai, lustelis, lūšybė (ląšybė).

Iš 1642 metų žodyne pateiktų 266 žodžių PS pavartoti 84 (32 proc). Į šį, vėlesnįjį, žodyną nepateko 10 PS vartotų ir 1620 metų žodyne teiktų žodžių:

PS I (4x): levyčia, lipti ‘patikti’ (lipti prie širdies), lyšnas, liuosybė.

PS II (3x): lengvybė, likti^P, lopinuotas.

PS I ir PS II (3x): latras, lygintis, loti.

13 L raide prasidedančių PS žodžių neužfiksuota nei 1620, nei 1642 metų žodynuose:

PS I (5x): laimingai, lipinėti ‘laipioti’, liudymas^P (3), liuterai, liuteronai.

PS II (7x): lakonia^P, liežuvingas, lipti ‘žengti, kopti’, liuciperas, lytėti, lobingas, lopsoti.

PS I ir PS II (1x): laimas ‘laimingas’.

3.2. S raide prasidedantys žodžiai. Iš 1620 metų K. Sirvydo žodyne pateiktų 553 žodžių PS pavartoti 207 (37 proc.). Į 1642 metų žodyną įtrauktas dar 81 į ankstesnįjį žodyną nepatekęs PS žodis:

PS I (36x): saldžiai, samdyti, saviškis, sekioti, skaranda (skarandos), skėrys (skėriai), skyrimasis, smalsčius, smalstybė, smalstus, spąstai (spąstas), stiebas, styrnykas, stomuo (stomenis), storas, stoti, stovis, stropybė, suglaudimas, sugrąžinimas, sukietėti, sukietinti, sukramtymas, sulaukti, sumalti, supilti, suprastinai, susikulti, susiprasti, sutektė, sutemti, suvadinti, suvirinimas, suvystyti, svaigti, sverdėti.

PS II (22x): sekmė, senatorius, sėklius (seklius), syvas, skaudus, skraistė, skutiklis, spindulys, stebuklingai, stovėjimas, subukinti, sudraskyti, suguldyti, sukaitinti (sukaityti), sukalba ‘sąkalba’, sukrybė, sunerti, supančioti, suplėšyti, susirišti, sveikinimas, svirti.

PS I ir PS II (23x): sakramentas, sąvartas, savas, sėnys (sėnis), sergėtis, skalsus, skaudžiai, slaptėmis, sopulingas, sotinti, sotis, statymas, stiprai, suglausti, sukapoti, sukrauti, sukurti ‘įdegti (ugnį)’, suma, supuvimas, surašyti, sutraukyti, suvieninti, svietiškas.

Iš 1642 metų žodyne pateiktų 994 žodžių, prasidedančių S raide, PS pavartoti 288 (29 proc.). Bet į šį žodyną nepateko 21 PS žodis, teiktas 1620 metų žodyne:

PS I (7x): sambarios, slaptėms, smagurys, sudeginimas^P, sudulkinti, suprantingas, suspjaudyti^P.

PS II (8x): skrudėlynas, sudaužyti, suguldinėti, sumaišyti, supūdyti, susiedas, susimušti, sužiedavimas.

PS I ir PS II (6x): sarmata, senybė, smakas, stótis (veiksmažodis), sugatavyti, susirinkti.

134 žodžiai neužfiksuoti nei 1620, nei 1642 metų žodynuose:

PS I (65x): sargybė, sekėtojas, senai, septyneli^P, sėtis (veiksmažodis), siera, silogizmas, sinagoga, siundytojas, skaitytis, skalsintis, sklidinas^P, skreistė, slibinas, sliekas, smagarys (smagaris), smagurauti, smarktybė, smuklas, smulkintis (smulkytis), sniegai, sopulas ‘sopulys’, sotas ‘sotus’, spirgytis, statutas, stipriai, stiprintis^P, straigis, subudavoti, sudraugalauti, sudžiūti, sukaisti ‘sušilti’, sukakti, sukramtinėti, sukratyti, sukristi, sulesti^P, sumegzti, sumindyti, sumišimas^P, sūnystė, sunkumas^P, supirkti, surakinti, susidaužyti, susieidinėti^P, susikrauti, susilaužyti, susimylėtasis, susipančiuoti, susirinkinėti, susiskaityti, susitrynimas, susiversti, susivieninti, sutilpti, sutirpimas^P, sutvėrėjas, suvertimas, suvieninimas, sužieduoti, svarstymas, svetimaveidis, sviedkas, svietosokis ‘svietsekis’.

PS II (54x): sakinti, senatvė, serafinas, sėsti^P, sielavartotis, sylytis, siūlytis, siuntinys ‘pasiuntinys’, skaistus, skyriumi, skųstis ‘skundas’, slankstis, slapyti, smaguriauti, smalsčiauti, smarsa, smertelnas, sopulingystė, sosta, spanda, spjaudulys, stapterėti, stateris, stiprus, storasta, struna (strūna), subadyti, subėginėti, subliužnyti, subtelnybė, subukinimas, sudera, sūdytis, sudraskymas, sudraudimas, sugrąžymas, sumieruoti, sūnas, suniukti, sunkalas, suplėšymas, surantyti, susiėmimas, susimylėti, susitekėti, susitremti^P, susivieninimas, susruvinti, sušilti, sutekti, sutirpinti, sužeisti, svečiameilė, svetimažemiškis.

PS I ir PS II (15x): sakytis, sau (dalelytė), sėstis, syla, siūlyti, skaudybė, skyrium, skorbas, skubiai, sukrimsti, susiderinti, susimylėjimas, susiminkštinti, sužieduotinis, sviečijimas.

3.3. Ištirtas PS leksikos fragmentas rodo, kad K. Sirvydo žodynuose pateikiama maždaug trečdalis PS vartotos leksikos. Tiriant į 1642 metų žodyną įtrauktus 1620 metų žodyne neužfiksuotus PS žodžius ir iš 1620 metų žodyno į 1642 metų žodyną neperkeltus PS žodžius, statistiškai reikšmingų skirtumų tarp PS I ir PS II nepastebėta. Tačiau abiejuose žodynuose neužfiksuota PS leksika ryškiai pasidalija tarp PS I ir PS II. Čia bendri abiem homilijų santraukų knygoms tik apie penktadalis žodžių. Viena iš skirtingo žodyno priežasčių turėtų būti homilijų tematika, bet, kaip rodo SPI duomenys, PS I ir PS II skiriasi ir tarnybinių žodžių vartojimu, pvz., prielinksniai ižg ir ižgi vartojami tik PS II ir abiejų knygų perikopėse, jungtukas kaipo, išskyrus tris atvejus, taip pat aptinkamas tiktai PS II. Senesnio kalbos sluoksnio elementų užfiksuota PS II rašyboje, pvz., dažnas ś vartojimas minkštajam s žymėti [18, 200–201, 220] ir kitur.

Toliau straipsnyje bus išsamiau aptarti nagrinėjamo PS leksikos fragmento žodžiai, nepatekę į K. Sirvydo 1620 ir 1642 metų žodynus.

4. ŽODYNUOSE NEUŽFIKSUOTŲ PUNKTŲ SAKYMŲ ŽODŽIŲ SEMANTIKA, DARYBA, TARPTEKSTUALUMAS

4.1. Žodynuose neužfiksuoti L raidės intertekstų žodžiai. Į žodynus santykinai dažniau nepateko PS intertekstų (PS biblinių ar autorinių citatų) žodžiai. Iš 13 L raide prasidedančių PS žodžių, neužfiksuotų nei 1620, nei 1642 metų žodynuose, daugiau kaip trečdalis (38 proc.) pavartoti perikopėse ir homilijų santraukų biblinėse citatose: būdvardis laimas, taip pat žodžiai lipti ‘žengti, kopti’ (1), lobingas (2), liudymas (3), lakonia (4):

(1) Kuri eſti toy kuri eyti aukßtin ába lipa iż girios gieriumis ápipłusdáma / paſiremus vnt miełoio ſawo PS II 100₂₈ (Gg 8,5); plg. BSV: ascendit (ascendo).

Ktoraż to ieſt / ktora wſtępuie 􀅠 pußc􀅠ey opływáiąca roſkoßámi podpárßy ſię miłego ſwego.

SD 1642: Wſtępuie ná co / Aſcēdo, ſcando. Vźźingiu 489.

DP: Neſſą priwâkarawuſis lípa an􀊑 kâłno / ir ant’ małdós nakwoia 618₃₁.

Dviem alternatyviais būdais – veiksmažodiniu junginiu ir veiksmažodžiu (eyti aukßtin ába lipa) – lietuviškoje citatoje nusakomas veiksmas 1642 metų žodyne perteikiamas kitu lietuvišku žodžiu užžengia. To kito galimo lietuviško atitikmens paieškai K. Sirvydo žodynuose buvo pasitelkti vertimo šaltinio Vulgatos (žr. BSV) ir PS teksto lenkų kalba žodžiai ascendit ir wſtępuie. Veiksmažodis lipti vartotas Mikalojaus Daukšos postilėje.

(2) Diewas kuris ira łobingas miełaśirdiſtey ſáwo PS II 215_19–20 (Ef 2,4); plg. BSV: dives

Bog ktory ieſt bogáty w miłośierdźiu.

SD 1642: Bogac􀅠. Diues, opulentus. Turtingas / didźiaturis / pafituris 20.

SD 1620: latifundia, peculium, turtas / pasitureímas / łobis 21v II, 18.

DP: Anſai búwo żmů łobingas / o ßiſai grinas élgeta 270₄₄.

Pasiremiant Vulgatos dives, 1642 metų žodyne vietoj lobingas randame teikiamus tris kitus lietuviškus žodžius: turtingas, didžiaturis, pasiturįs, kurių semantikoje nebeatsispindi citatoje akcentuotas vidinio, dvasinio turtingumo aspektas (plg. šiuolaikiniame Biblijos vertime apstus) (Biblija 1999).

(3) afierawok dowanu, kuriu liepe Mayżieśius vnt ſwiećiimo (ludimo) iiemus PS I 234_9–10 (Mt 8,4); BSV: testimonium.

ofi􀅂ruy dar, ktory przykazał Moyżes na świadectwo im.

SD 1642: ſwiádectwo / Teſtimonium, teſtiſicatio, authoritas, Liudijmas.

Žodis Liudijmas (su ligatūra ij) į K. Pakalkos rodyklę įtrauktas kaip liudijimas. PS perikopėje (Mt 8,4) užfiksuotas liudymas PS I 234₁₀, o homilijų tekstuose vartojamas liudijimas (liudiimo PS I 97₁₄; 156_16–17).

Toje pačioje evangelijos eilutėje (Mt 8,4) Liudymas taip pat vartojamas Mikalojaus Daukšos ir Baltramiejaus Vilento, o Ewangelie Polskie y Litewskie teikiami abu žodžiai: świećiimo (ludimo) JE 25.

(4) Potam impiłe wundeni łakonioń, ir pradeio maſgot koias mokitiniu PS II 173_4–5 (Jn 13,5); BSV: pelvem (pelvis).

Potym nalał wody do miednice, y począł vmywać nogi vczniom.

SD 1620: miednicá / peluis, malluuium, pelluuium, łakońka 79v II,7.

SD 1642: Miednicá / Peluis, aqualis, pollubram, pelluuium. Łakośka / ma􀅠gotuwe / ßrauſtuwe [prauſtuwe] 170.

K. Sirvydo žodynuose neužfiksuota lakonia aptinkama visose svarbiausiose to meto katalikiškų evangelijų tekstų publikacijose – DP ir PS perikopėse, Ewangelie polskie y litewskie. Šis žodis vartojamas Didįjį ketvirtadienį skaitomoje Evangelijos pagal Joną (žr. Jn 13,5) ištraukoje. Pamokslų tekste M. Daukša vartoja kitą žodį – praustuvė (žr. 251₂₁; 573₂; etc.). O labiausiai nuo likusio PS teksto savo kalbos ypatybėmis nutolusiuose PS II fragmentuose (žr. p. 145–205) ši realija pavadinta dar kitu į K. Sirvydo žodynus nepatekusiu žodžiu – varinė:

Pats ſau wundeni łeio warinen / pats del kuriogi wieno mayne / prauſe / ßłuoſte / bućiawo koias iu PS II 183_18–21.

Sam wodę ſobie do miednice nálewał: ſam ią dla káżdego odmieniał / omywał / oćierał / całował nogi ich.

4.2. Vertimo šaltinių ir registrų svarba nustatant žodžio gramatines charakteristikas: veiksmažodžio lašo tranzityvumas. Citatos iš Giesmių giesmės vertime łaßo gali būti suvokiamas ir kaip tranzityvinis, ir kaip intranzityvinis veiksmažodis (lašėti ar lašinti, lašyti): lašo mirą (acc.) ar lašo (laša) mira (instr.). Nustatyti šio veiksmažodžio tranzityvumą padėjo vertimo šaltiniai ir registrai: Vulgata, aptariami K. Sirvydo žodynai, K. Pakalkos rodyklė, taip pat citatos vertimas į lenkų kalbą ir to vertimo šaltiniai: Rankos mano lašo mira:

Runkos mano łaßo myrrhu PS I 225_24–25 (Gg 5,5); BSV: stillaverunt (stillo).

Ręce moie kapały myrrhą.

SD 1620: kapam / ſtillo. łaßu 51r II,6.

SD 1642: Kápam kroplámi. Stillo, instillo, ſtillam demitto, guttam inſtillo łáßu / ßłáku 95.

Pakalka, 1979a: lašėti: łaßu 1,51; 3,95; łaßa 3,96(2), 107,396; łaßus 3,132. 737.

Be jau aptartų atvejų, į K. Sirvydo žodynus neįtraukti ekspresyviajai leksikai priskirtini žodžiai liežuvingas, lopsoti ir iš dalies tokiais laikytini lytėti, lipinėti, taip pat nelietuviškos kilmės žodžiai liuterai, liuteronai, liuciperas.

Aptarti atvejai rodo, kad kiti lietuviškų žodžių atitikmenys arba sinonimai žodynuose neužfiksuotiems PS žodžiams gali būti atrandami pasitelkus Vulgatą ir PS vertimą į lenkų kalbą, jei jie pavartoti Biblijos tekstuose – perikopėse ir citatose. Kai tokie žodžiai pavartoti perikopėse, juos galima susieti su atitinkamais B. Vilento (VEE), M. Daukšos (DP), Ewangelie Polskie y Litewskie (JE) evangelijų tekstų vertimais. Žodį lakonia susieję su K. Sirvydo žodynais ir Jn 13,5 vertimu į lietuvių ir lenkų kalbas atrandame dar 4 žodžius šiai realijai (praustuvui) nusakyti: lakonka, mazgotuvė, praustuvė, varinė. K. Sirvydo žodynai ir PS perikopių ir citatų vertimo šaltiniai taip pat padeda patikslinti PS žodžių gramatines charakteristikas (lašo atvejis).

4.3. Žodynuose neužfiksuotų S raidės žodžių semantika ir kilmė. K. Sirvydo žodynuose neužfiksuoti S raide prasidedantys PS žodžiai dažnai yra (1) stilistiškai konotuoti, išsiskiria ekspresyvumu, perkeltinėmis reikšmėmis arba priklauso (2) skolintinės leksikos grupei:

(1) PS I: smagarys, smagurauti, smuklas, spirgytis, stiprintis, sukaisti, sukramtinėti, sukratyti, sukristi, sumindyti, sumišimas, surakinti, susipančiuoti, susiskaityti, svetimaveidis.

PS II: smalsčiauti, smarsa, spjaudulys, stapterėti, subėginėti, subukinimas, sudraskymas, suniukti, surantyti, susitekėti, susitremti, susruvinti.

PS I ir PS II: skaudybė, sukrimsti, susiminkštinti.

(2) PS I: siera, silogizmas, sinagoga, statutas, subudavoti, susimylėtasis, sviedkas, svietosokis.

PS II: serafinas, sylytis, smertelnas, storasta, stateris, struna, subliužnyti, sūdytis, susimylėti.

PS I ir PS II: syla, skorbas, susimylėjimas, sviečijimas.

Vertinant ankstesnio laikotarpio atskirai paimtų leksikos vienetų ekspresyvumą ir jų stilistinį neutralumą sunku išvengti subjektyvumo dėl galimai kalbos raidos procese galėjusios pakisti žodžių semantikos. Tokiu atveju labai svarbu pasiremti kontekstiniu ekspresyvumu (žr. toliau cituojamuose pavyzdžiuose spirgysis, spjaudulių, subukinimo):

eżieran pragaro imeta / kuriami ne wunduo / bet lepſnos ira negiſunćios tuoſe prakieyktos żuwis tos ſpirgiſis / degs / płaukis vmżinai PS I 371_18–23.

Nes ne regieios weyda{s} vnt io eſſus żmogaus / del biauriu ſpiaudulu / del bayſaus io ſubukinimo ir ſukulimo PS II 220_25–28.

Keturi S raide prasidedantys PS žodžiai: sekėtojas, smarktybė, sopulingystė, subtelnybė, neįtraukti į Lietuvių kalbos žodyną (LKŽ).

Didelė dalis į K. Sirvydo žodynus nepatekusios PS leksikos išsiskiria neigiama konotacija, ypač tai būdinga PS II. Skolinių, neįtrauktų į žodynus, skaičius PS I ir PS II panašus, bet PS II vartojama daugiau slavizmų. Pusė PS I skolinių kildinami iš klasikinių kalbų: siera, silogizmas, sinagoga, statutas. SPI taip pat rodo gausesnį slavizmų kiekį PS II, pvz., žyvatas PS II pavartotas 17 kartų, (PS I – 3 kartus), o gyvenimas – 15 kartų (PS I – 34 kartus). K. Sirvydo žodynuose žyvato nėra.

4.4. Žodynuose neužfiksuotų S raidės intertekstų žodžiai ir jų atitikmenys lotyniškuose ir lenkiškuose šaltiniuose. Iš 136 S raide prasidedančių PS žodžių, neužfiksuotų nei 1620, nei 1642 metų žodynuose, 43 pavartoti biblinėse citatose (8 iš jų perikopėse), 7 biblinėse parafrazėse, 3 biblinėse aliuzijose (apie 40 proc.). Šiuos žodžius galima susieti su jų lotyniškais atitikmenimis Vulgatoje (BSV) ir Jokūbo Wujeko Naujojo Testamento (NTW) ir Biblijos vertimais (BW) į lenkų kalbą, šitaip papildant K. Sirvydo trikalbį žodyninį palikimą PS leksikos medžiaga (žr. lentelę).

Į lentelę neįtraukti K. Sirvydo žodynuose neužfiksuoti PS perikopių žodžiai: septyneli, sėsti, skyrium, sklidinas, stiprintis, sumišimas, sunkumas, susieidinėti. Visi šie žodžiai yra vartojami ankstesniuose evangelijų ištraukų vertimuose į lietuvių kalbą, yra žinomi jų vertimo šaltiniai. PS II perikopių žodžio susitremti (Nuſigundi tad ir ſuſitriemi tikieios dwaſiu regi PS II 248₁₃) vertimą palyginus su ankstesniais vertimais buvo nustatyta korektūros klaida. Atitinkamoje Evangelijos pagal Luką (Lk 24,37) eilutėje B. Vilentas, M. Daukša, Ewangelie polskie y litewskie vartoja žodį susitrimti (lot. conterreo, conterriti), plg. B. Vilento Evangelijose bei epistolose:

Lentelė. Biblinių citatų žodžiai PS ir jų atitikmenys BSV, BW ir NTW

A anis iſſigandę ir ſuſitrimę / tikieioſe Dwaſſe regy VEE 61.

4.4.1. Tiriamame PS leksikos fragmente maždaug ketvirtadaliu atvejų lietuviškose biblinėse citatose teikiami to paties lotyniško žodžio vertimo variantai, kuriems pavadinti lietuvių kalbotyroje yra įsigalėjęs dubleto (4) terminas. Biblijos ištraukų vertimuose į lenkų kalbą dubletai nevartojami (žr. lentelę), nes visur remiamasi J. Wujeko Biblijos arba Naujojo Testamento vertimu.

Vienas iš dubleto žodžių paprastai yra užfiksuotas bent viename K. Sirvydo žodynų: stiprybė, paviskinti, sutrinti, sukalbėti 1620 ir 1642 metų žodynuose; smakas, tiesavotis, ploščius 1620 metų žodyne, o elefantas, išmestuoti, sugrąžinimas 1642 metų žodyne (žr. lentelę).

Į K. Sirvydo žodynus neįtraukti abu PS dubleto polonizmai: susimylėjimas arba susimylėtojas / susimylėtasis. Atitinkamas lenkiškas žodis Vbłaganie į 1642 metų žodyną įtrauktas su nuoroda į žodį Vkoienie, kurio straipsnyje įrašytas ir lietuviškas žodis numaldymas:

SD 1642: Vbłaganie / v. Vkoienie 452.

SD 1642: Vkoienie / vgłaſkanie. Delinitio, placatio. Numaldymas 455.

Veiksmažodžiu su lyginamuoju posakiu (aiškinamuoju būdu) buvo išverstas citatos iš Habakuko knygos (Hab 3,4) žodis dissolvit (BSV): sutirpino kaip vašką:

ir ſumier{á}wo ába iżmeſtáwo żiemi / pawi􀅏deio ir ſutirpino kayp wáßku pahonus / ir ſutrinti ira kałnay vmżio PS II 230_27–31.

y ro􀅠mier􀅠ył źiemię / poy􀅠r􀅠ał y ro􀅠puśćił národy iáko woſk / y ſkrußone ſą gory wieku.

Toks atvejis tirtame PS leksikos fragmente pasitaikė tik vienas.

4.4.2. PS taip pat cituojami Bažnyčios tėvai ir žymūs teologai. Jų citatų žodžiai taip pat gali būti susieti su pirminiais ar tarpiniais vertimo šaltiniais. Tirtame fragmente cituoti Grigalius Didysis ir Pseudo-Bernardas Klervietis:

Grigalius I Didysis: ſugrużimu (= sugrąžymas; lot. conversio) PS II 74_23–24; nieſiſuminkſtin [!] (= susiminkštinti; lot. mollio) PS II 74_24–25 (PL 75): Gregorius I Magnus. Moralium libri, sive expositio in librum B. Job, XXXIV, 6.11):

S􀅠irdis ſiáno niepretelaus kaypo akmuo vżuſikietino / net ne kokiu gayliſtos vżu nuſideimus ſáwo ſugrużimu Diewop nieſiſuminkſtin [!].

Serce niepr􀅠yiaćielá ſtárego / iáko kámien ſtwárdnieie: bo żádną náwrocenia pokutą nie będźie 􀅠miękc􀅠one.

Pseudo-Bernardas Klervietis: ſtrunu (= struna, strūna; lot. chorda) PS II 58₁₄ (PL 184): Pseudo-Bernardus Claraevallensis. Vitis Mystica Seu Tractatus De Passione Domini, 8):

kád prádes kłauſit duśia io / łabay miełay ſkumbunćiu ſeptiniu ſtrunu ios / tay ira / ſeptiniu żodźiu.

gdy poc􀅠nie ſłucháć dußá iego / bár􀅠o mile br􀅠miących śiedmiu ſtrun iego / to ieſt / śiedmiu ſłow iego.

4.5. Vaizdingoji K. Sirvydo homilijų leksika, vartota biblinėse aliuzijose, biblinių citatų komentaruose, jo žodynuose paprastai nebūna užfiksuota:

subadyti PS II 199₂₀: Gałwa erßkiećieys buwo ſubadita (plg. Mt 27,29).

sukrimsti PS II 231₅: żmogaus / kuris oboli ſukrimtis vmżinay pakłupo (plg. Per 3).

sumegzti PS I 44₂₇: dungałas iż płauku ir aßutu daygunćiu ſumeg􀅠tas (plg. Mt 3,4).

Lenkiškų ir lotyniškų žodžių reikšmėms perteikti K. Sirvydo žodynuose dažniausiai buvo parenkami stilistiškai neutralūs lietuviški žodžiai.

4.6. Originaliame PS homilijų lietuviškame tekste įvairios realijos dviem (kartais trimis) sinonimiškais žodžiais nusakomos rečiau nei intertekstuose. Bet, priešingai nei biblinėse citatose, visi lietuviško teksto žodžiai dažniausiai atkartojami ir lenkiškame vertime:

liet. ſuwertimu aba atpildimu – lenk. 􀅠wroceniu 􀅂bo nagrod􀅠eniu PS I 380₁₉.

liet. ſurakino aba ſukrowe – lenk. 􀅠􀅂w􀅂rł 􀅂bo 􀅠gromádźił PS I 176_19–20.

liet. iżſekusios aba ſudżiuwuſios – lenk. wywiedłey abo 􀅠eſchłey PS I 343_21–22.

liet. kurſtitoiey aba siunditoiey – lenk. pomocnicy / y ći / ktor􀅠y podżegaią do 􀅠łego PS I 28₃₀.

Jungtuku ir sujungti sinonimai, sudėlioti ekspresijos stiprinimo principu, taip pat randami abiem kalbomis pateiktuose tekstuose:

liet. ſubukinimo ir ſukulimo – lenk. 􀅠bićia y 􀅠ránienia PS II 220₂₈.

liet. ſupłeśimu ir ſudraſkimu – lenk. targánie / y poßárpánie PS II 28_20–21.

liet. ſuſikula / ſuira / ſuſidaużo – lenk. ro􀅠biíaią śię y ro􀅠ſypuią PS I 270_3–4.

Kaip ir anksčiau aptartų biblinių citatų atveju, vienas iš kartu pateikiamų žodžių paprastai yra užfiksuotas K. Sirvydo žodynuose: atpildymas, sukūlimas ir suirti 1620 ir 1642 metų žodynuose; sukrauti, kurstytojas ir susikulti 1642 metų žodyne, o išsekti (išsekęs) 1620 metų žodyne.

Vietoj PS vartojamo žodžio į K. Sirvydo žodynus galėdavo būti įtrauktas kitas sutampančios ar labai artimos semantikos, bet nežymiai darybiškai modifikuotas žodis. Vienas iš PS vartotų nomina agentis žodžių siundytojas, neįtrauktų į žodynus, savo semantika atitinka 1620 metų žodyne įrašytą pasiundytojas (plg. lot. inſtigator). Priešdėlinės formos parinkimas sietinas su atitinkamu lenkų kalbos daiktavardžiu podbur􀅠yćiel. Į vėlesnįjį 1642 metų žodyną įtraukti kurstytojas, maištinykas turi kitas reikšmes ir kitus lenkiškus ir lotyniškus atitikmenis, plg.:

SD 1620: podbur􀅠yćiel / inſtigator. paſiunditoias 126r II,5.

SD 1642: Herst / Dux, Princeps, anteſignanus, primas, caput, coryphaeus. Pirmas piktadaris / kurſtituoias / mayßtinikas 82.

Kai į K. Sirvydo žodynus neįtraukti abu lietuviški žodžiai (žr. suplėšymas, sudraskymas) kitus jų vertimo variantus žodynuose gali padėti aptikti atitinkami lenkiško vertimo žodžiai, šiuo atveju targánie, poßárpánie:

SD 1642: Targanie / Laniatus, Tuſimas 441.

SD 1642: Poßárpány / podrapany / Lacer, Sudraſkitas / ſudriſkis 334.

Tikėtina, kad žodynų regimo metu susidūrus su sinonimija ir variantais buvo daryta atranka. Įtraukti žodį į žodyną buvo paprasčiau, nei jį pakeisti bažnytinių kanonų suvaržytuose homilijų ir jų biblinių citatų tekstuose.

4.7. Iš tiriamo PS teksto leksikos fragmento matyti, kad į 1642 metų žodyną buvo vengiama įtraukti žodžius, akivaizdžiai sutampančius su lenkų kalbos žodžiais. PS tekste vartojami dubletai iždas ir skorbas abu randami 1620 metų žodyne. Čia dar pridėtas ir trečiasis žodis lobis:

Wiſi iżday aba ſkorbay (lenk. ſk􀅂rby) brungiauſi Diewo ira ſukrauti ir pagulditi duśioy w. Ie􀅠aus PS I 172_22–25.

SD 1620: ſkárb / theſaurus. ſkarbas / iżdas / łobis 166r II,20.

SD: 1620: podſkárbi / theſaurarius, tribunus ararij. iżdo / ſkarbo ażuwey􀅠detoia 128r I,11.

Iždas ir skarbas kartu taip pat vartojami Jono Bretkūno Biblijoje (BB) (žr. Pr 43,23), Ewangelie polskie y litewskie (1647). Polonizmas skarbas dažniau aptinkamas ankstesniuose prūsiškosios atšakos bažnytiniuose raštuose (B. Vilento, J. Bretkūno) ir priskirtinas senesniojo laikotarpio leksikos klodui, o iždas būdingesnis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės religinei literatūrai (Jokūbo Morkūno (1600), Merkelio Petkevičiaus (1598) veikalams). Neretai abu žodžiai randami greta vienas kito ir funkcionuoja tarsi „suaugtinis“ kalbinis vienetas.

Į 1642 metų žodyną įrašytas tiktai iždas:

SD 1642: Skarb / Theſaurus, gaza, Iźdas 404.

Skolinių vengimo tendencija 1642 metų žodyne kontrastuoja su pastebėtu dažnesniu jų vartojimu PS II (lyginant su PS I). Jei PS II ir 1642 metų žodyną spaudai parengė Jonas Jaknavičius, pagrįstai kyla klausimas, kodėl žodyno leksika buvo atnaujinta, o PS II skolinių pagausėjo, taip pat kodėl čia fiksuojama ir kitų senesnio kalbos sluoksnio elementų. Viena iš priežasčių, nurodytų Zigmo Zinkevičiaus – tarme grindžiami nesirvydiški kalbiniai elementai [22, 257–258], bet neatmestina ir kita priežastis – užsilikęs senesnis kalbinių elementų sluoksnis iš ankstesnių homilijų tekstų, kuriais buvo pasinaudota rengiant PS II. Kaip jau minėta anksčiau, keisti ir atnaujinti kanoninio pobūdžio bažnytinius tekstus buvo gerokai sudėtingiau nei pasaulietinio turinio knygą – žodyną.

4.8. Veiksmažodžių ir daiktavardžių abstraktai PS ir K. Sirvydo žodynuose. K. Sirvydo žodynuose neužfiksuota 15 veiksmažodžių abstraktų su priesaga -imas, -ymas: subukinimas, sudraskymas, sudraudimas, sugrąžymas, sumišimas, suplėšymas, susiėmimas, susimylėjimas, susivieninimas, sutirpimas, suvertimas, suvieninimas, svarstymas, sviečijimas, tačiau į vieną iš žodynų, rečiau į abu, įtraukti jų darybos pamatu einantys veiksmažodžiai, išskyrus susiimti, susimylėti. Žodynuose nerasta ir susitrynimas, susivieninimas darybos pamatu einančių sangrąžinių veiksmažodžių susitrinti, susivieninti, bet teikiami nesangrąžiniai sutrinti, suvieninti.

Iš tirto PS fragmento į K. Sirvydo žodynus nepateko ir daiktavardžių abstraktai senatvė, skaudybė, smarktybė, sopulingystė, subtelnybė, sūnystė. Daiktavardžių abstraktų priesagų -ystė, -ybė, -atvė parinkimo įvairavimą K. Sirvydo žodynuose, PS ir kituose ankstesniuose bažnytiniuose raštuose geriausiai atskleidžia pavyzdžiai su senatvė, senybė, senystė:

(1) Pati ſenatwe ába ſenibe (lenk. ſtárosć) ſmerti átweda vnt żmogaus / kayp regime tunkiey PS II 122_23–25.

SD 1620: ſtárość / ſenectus, ſenium, vetuſtas, antiquitas. ſeniſte / ſenibe 174v I,15.

SD 1642: ſtárość / Senectus, ſenium, aeuitas. ſeniſte 421.

LKŽ: Ir pagimdė Abrahamui sūnų senystėje (paraštėje senatvėje) jo BB1Moz21,2 (Pr 21,2).

VEE: kurs butu miera pilnibes ſenibes Chriſtaus 172 (Ef 4,13).

DP: Todrînaġ idán􀊑 butumbite i􀐢traukti i􀐢ġ iuſų pagriuwimo ſenátwes / turekites będrós meiłes 576₆.

Aptariamų veiksmažodžių ir daiktavardžių abstraktų patekimas ar nepatekimas į K. Sirvydo žodynus turėjo priklausyti nuo lenkiškų ir lotyniškų žodžių registro. Pastebėta, kad į 1642 metų žodyną nebuvo perkelta dalis daiktavardžių abstraktų su priesagomis -ystė, -ybė, jau buvusių 1620 metų žodyne, tačiau buvo įtraukta tas pačias priesagas turinčių daug naujų daiktavardžių.

IŠVADOS

K. Pakalkos, V. Urbučio ir kitų K. Sirvydo leksikografinio palikimo tyrėjų atskleisti Promptarium ir Dictionarium skirtumai (skirtingi lenkiškos ir lotyniškos dalies žodžių registro šaltiniai, pakitusi rengimo metodika, lietuviškos žodynų dalies apimtis ir kt.) rodo, kad K. Sirvydą privalu laikyti dviejų skirtingų žodynų autoriumi. Dictionarium yra žinomi keturi leidimai.

K. Sirvydo 1620 ir 1642 metų žodynuose užfiksuota per trečdalį L ir S raide prasidedančių PS žodžių. Ištyrus į 1642 metų žodyną įtrauktus 1620 metų žodyne neužfiksuotus PS žodžius ir iš 1620 metų žodyno į 1642 metų žodyną neperkeltus PS žodžius, reikšmingų skirtumų tarp PS I ir PS II nenustatyta. Tačiau į 1620 ir 1642 metų žodynus neįtraukta PS leksika ryškiai pasidalija tarp PS I ir PS II. Abiem homilijų santraukų knygoms bendri tik apie penktadalis žodžių. PS I ir PS II leksikos skirtumus ir senesnio kalbos sluoksnio elementus PS II rodo ir K. Sirvydo Punktų sakymų morfologiškai anotuotas lietuviškų žodžių indeksas (SPI).

Didelė dalis į žodynus nepatekusios PS leksikos išsiskiria ekspresyvumu ir neigiama konotacija (pastaroji būdingesnė PS II). Lenkiškų ir lotyniškų žodžių reikšmėms perteikti K. Sirvydo žodynuose dažniausiai buvo parenkami stilistiškai neutralūs lietuviški žodžiai.

Apie 40 proc. S raide prasidedančių K. Sirvydo žodynuose neužfiksuotų žodžių pavartoti PS intertekstuose (biblinėse citatose, parafrazėse, aliuzijose). Šiuos žodžius galima susieti su jų lotyniškais atitikmenimis Vulgatoje ir Jokūbo Wujeko Naujojo Testamento ir Biblijos vertimuose į lenkų kalbą ir šitaip papildyti K. Sirvydo leksikografinį palikimą PS leksika.

PS tekste vartojamų dubletų ir sinonimų vienas iš žodžių paprastai būna įtrauktas į K. Sirvydo žodynus. Žodynų regimo metu susidūrus su sinonimija ir variantais greičiausiai buvo daryta atranka. Įtraukti žodį į pasaulietinio turinio knygą – žodyną buvo paprasčiau, nei žodį pakeisti bažnytinių kanonų susaistytuose homilijų ir jų biblinių citatų tekstuose.

Gausesnis skolinių kiekis ir kiti senesnio kalbinio sluoksnio požymiai, užfiksuoti PS II tekste, galėtų būti priskirti ne tik nesirvydinams kalbos elementams, bet ir senesniems homilijų tekstams, kuriais galėjo būti pasinaudota rengiant PS II.

Biblijos knygų santrumpos

Apd    Apaštalų darbai

Ef     Laiškas efeziečiams

Gg     Giesmių giesmės knyga

Hab    Habakuko knyga

Hbr    Laiškas hebrajams (žydams)

Įst    Pakartoto Įstatymo knyga

Iz     Izaijo knyga

Jn     Evangelija pagal Joną

1 Jn   Jono pirmas laiškas

Job    Jobo knyga

Jon    Jonos knyga

1 Kar Karalių pirma knyga

2 Kar Karalių antra knyga

1 Kor Pirmas laiškas korintiečiams

2 Kor Antras laiškas korintiečiams

Lk     Evangelija pagal Luką

Mt     Evangelija pagal Matą

Oz     Ozėjo knyga

Pr     Pradžios knyga

Ps     Psalmynas

Rom   Laiškas romiečiams

Sir   Siracido knyga

Sof   Sofonijo knyga

Literatūra

Šaltiniai

VIRGINIJA VASILIAUSKIENĖ

Links between Konstantinas Sirvydas’s Dictionaries and His Lexis in Punktai sakymų