Žemapelkės (Terric Histosol) dirvožemio cheminė sudėtis ir ją lemiantys veiksniai

Abstract

Tyrimu siekiama nustatyti, kaip renatūralizacijos metu kinta žemapelkės durpžemio PDž (Terric Histosol, HSs) cheminė sudėtis. Išanalizuoti dirvožemio ėminiai paimti 2012  m. buvusioje Radviliškio bandymų stoties tyrimų vietoje (0–30 cm) trimis pakartojimais. Nustatyta, kad dėl skirtingo dirvožemio naudojimo, dirbimo ir tręšimo Terric Histosol turėjo nevienodą kiekį C, N, K ir P. Skirtingai naudojamo žemapelkės durpžemio pH svyravo nuo 5,5 iki 7,5. Didžiausi C_org, N, P bei judriųjų humuso ir huminių rūgščių kiekiai nustatyti žemapelkėje su nepašalintu durpių sluoksniu, palyginti su nukastos žemapelkės durpžemiu, naudotu skirtingoms žemės ūkio reikmėms. Dėl intensyvios mineralizacijos nenukastame durpiniame dirvožemyje nustatyta didžiausia P koncentracija buvusiame sėjomainos lauke (0,17%) ir nenaudojamoje žemapelkėje (0,16%), kur nustatyta mažiau humuso ir huminių rūgščių. Tyrimų vietoje pastaruosius 12 metų vykstant renatūralizacijai tarp skirtingos žemėnaudos laukų yra pastebimi dirvožemio cheminių savybių skirtumai. Jie yra tiesiogiai susiję su dirvožemio naudojimo žemės ūkio tikslams skirtumais.