Biologija
https://www.lmaleidykla.lt/ojs/index.php/biologija
<p>Žurnale <em>Biologija</em> spausdinami moksliniai straipsniai bendrosios, molekulinės ir ląstelinės biologijos, biochemijos, biofizikos, biotechnologijos, ekosistemų apsaugos, genetikos, mikrobiologijos, imunologijos, parazitologijos, fiziologijos ir kitomis temomis.</p>Lietuvos mokslų akademijos leidybos skyriusen-USBiologija1392-0146Titulinis
https://www.lmaleidykla.lt/ojs/index.php/biologija/article/view/6435
<p> </p>Lietuvos mokslų akademija
Copyright (c)
2025-07-162025-07-16712Turinys
https://www.lmaleidykla.lt/ojs/index.php/biologija/article/view/6436
<p> </p>Lietuvos mokslų akademija
Copyright (c)
2025-07-162025-07-16712Suaugusio šuns patino fibromatozinis epulis: atvejo aprašymas
https://www.lmaleidykla.lt/ojs/index.php/biologija/article/view/6437
<p>Penkerių metų burbulių (Boerboel) veislės šuniui įprastinės apžiūros ir konsultacijos metu buvo pastebėti nasrų pažeidimai. Sumažėjęs apetitas arba anoreksija nepasireiškė. Po bendrojo įvertinimo ir chirurginio darinio pašalinimo atliktas histopatologinis tyrimas. Nustatytas vaskuliarizuotas audinys su difuzine fibroblastų proliferacija ir ryškia uždegimine ląstelių infiltracija. Pastebėtas žemas mitozinis indeksas be netipiško neoplastinių ląstelių dalijimosi. Mononuklearinė ląstelių infiltracija atitiko naviko uždegiminius požymius. Atlikus bendruosius ir histopatologinius tyrimus be nekaulinės invazijos, nustatyta fibromatozinio epulio diagnozė.</p>Abdullateef Abiodun AjadiTheophilus Aghogho JarikreAbdulrauf Adekunle UsmanGodspower Obakparo OhoreAfusat Jagun JubrilRichard Edem Antia
Copyright (c)
2025-07-162025-07-1671210.6001/biologija.2025.71.2.1Biopolitika ir visuomenės sveikata krizės laikais
https://www.lmaleidykla.lt/ojs/index.php/biologija/article/view/6438
<p>COVID-19 pandemija išryškino glaudų politikos, sveikatos ir gyvenimo valdymo ryšį. Tokios priemonės kaip karantinas, vakcinacijos kampanijos, skaitmeninis sekimas ir izoliacija atskleidė, kad visuomenės sveikatos politika nėra vien techninis ar medicininis atsakas – tai ir politinės galios forma, tiesiogiai veikianti gyventojus. Analizuojant, kaip valstybės taikė išimtines priemones krizės sąlygomis, straipsnyje pabrėžiamas tiek suverenumo galios veiksmingumas, tiek jos trapumas. Lyginamosios atvejų analizės atskleidžia, kaip teisinės struktūros, politinė kultūra ir ideologija ne tik priima sprendimus, bet ir skirtingai vertina gyvybę globalių krizių metu. Straipsnyje pabrėžiama, kad visuomenės sveikatos krizės nėra vien biomedicininiai reiškiniai – jos ir politiniai įvykiai, atskleidžiantys biopolitinio valdymo įtampas ir kviečiantys permąstyti atsakomybės, rūpesčio ir etikos vaidmenį pažeidžiamumo akivaizdoje.</p>Rokas Garliauskas
Copyright (c)
2025-07-162025-07-1671210.6001/biologija.2025.71.2.2Cladocera zooplanktono Okhuaihe upėje (Ikpas, Benino miestas, Edo valstija, Nigerija) kaita erdvėje ir laike pagal rūšinę sudėtį, gausą, pasiskirstymą ir įvairovę
https://www.lmaleidykla.lt/ojs/index.php/biologija/article/view/6439
<p>Cladocera mikrovėžiagyviai yra biologiniai vandens kokybės rodikliai. Tyrimo metu buvo stebima Cladocera rūšių sudėties, gausos, paplitimo ir įvairovės kaita erdvėje ir laike Okhuaihe upėje, Ikpe, Benino mieste (Nigerija) nuo 2021 m. rugpjūčio iki 2022 m. sausio mėnesio. Standartiniais metodais buvo užfiksuotos šešios šeimos, apimančios 75 individus. 4-oje stotyje užfiksuota didžiausia gausa (64 individai), o 1-oje – mažiausia (3 individai). Pasiskirstymas pagal gausą: Chydoridae (33,33 %), Sididae (26,67 %), Moinidae (16,00 %), Daphniidae (14,67 %), Bosminidae (8,00 %) ir Macrothricidae (1,33 %). Didžiausia rūšių gausa ir įvairovė nustatyta 4-oje stotyje, o mažiausia – 2-oje stotyje. Didžiausias tolygumas užfiksuotas 1-oje stotyje, o dominavimas – 2-oje stotyje. Daphniidae šeima teigiamai koreliavo su drumstumu, o Macrothricidae – su sulfatais ir drumstumu. Tyrimas rodo, kad Okhuaihe upės vandens kokybė yra gera, o Cladocera bendrija atitinka tropinių gėlavandenių buveinių charakteristikas, tačiau nedidelė jos įvairovė nevisiškai atspindėjo fizikines ir chemines sąlygas. Siekiant anksti nustatyti vandens kokybės pokyčius, rekomenduojama tęsti stebėseną, nes didelis antropogeninis poveikis gali neigiamai paveikti rūšių gausą, turtingumą ir įvairovę.</p>Omorede OdigieIsaiah ElimhingbovoPrecious Iziegbe OsafonamenThadeus Ohiokhioya Tunde Imoobe
Copyright (c)
2025-07-162025-07-1671210.6001/biologija.2025.71.2.3Šuninių (Canidae) vaidmuo platinant vektorių pernešamus patogenus
https://www.lmaleidykla.lt/ojs/index.php/biologija/article/view/6440
<p>Šios apžvalgos tikslas buvo apibendrinti turimą literatūrą apie Babesia spp., Hepatozoon spp., Leishmania spp., Anaplasma spp., Borrelia spp. ir Rickettsia spp. paplitimą ir pasiskirstymą tarp laukinių šuninių gyvūnų (lapių, vilkų, šakalų ir usūrinių šunų) visoje Europoje 2010–2024 metais. Iš viso išanalizuoti 25 publikuoti tyrimai. Buvo lyginami duomenys apie šeimininko rūšis, šalį, imties dydį, aptikimo metodus ir patogenų paplitimą. Visi šeši patogenai buvo aptikti lapėse, kurios, palyginti su kitais šuniniais gyvūnais, buvo labiausiai paplitusios. Dažniausiai buvo randami Hepatozoon spp., Babesia spp. ir Anaplasma spp. patogenai. Patogenų paplitimas priklausė nuo šeimininko rūšies ir geografinės vietos, didesnis buvo nustatytas Vidurio ir Pietų Europoje. Paaiškėjo, kad lapės yra potencialūs pagrindiniai daugelio vektorių platinamų patogenų šaltiniai. Reikšmingi veiksniai yra klimato sąlygos, šeimininko elgesys ir vektorių pasiskirstymas. Šakalai ir usūriniai šunys vis dar nepakankamai ištirti, todėl būtina atlikti daugiau tyrimų.</p>Ugnė MedikaitėIndrė LipatovaAlgimantas Paulauskas
Copyright (c)
2025-07-162025-07-1671210.6001/biologija.2025.71.2.4Bartonella spp. briedmusių, surinktų nuo elninių gyvūnų Lietuvoje, paplitimas ir molekulinis identifikavimas
https://www.lmaleidykla.lt/ojs/index.php/biologija/article/view/6442
<p>Šiuo tyrimu analizuotas Bartonella spp. paplitimas tarp elninių gyvūnų. Briedmusės buvo surinktos nuo 2016–2017 m. Lietuvoje sumedžiotų 14-os elninių gyvūnų (5 briedžių, 7 stirnų ir 2 tauriųjų elnių). Iš viso buvo surinktos dviejų rūšių 586 briedmusės: Lipoptena cervi (n = 264) ir Lipoptena fortisetosa (n = 322). Siekiant aptikti Bartonella spp. DNR, briedmusės bei jų šeimininkų blužnies mėginiai buvo tiriami lizdinės PGR metodu, kurio metu buvo išplėstas 16S–23S rRNR ITS regionas. Bartonella spp. DNR buvo aptikta abiejų rūšių briedmusėse. L. cervi infekcija buvo dažnesnė nei L. fortisetosa. Be to, Bartonella spp. DNR buvo aptikta 42,86 % tirtų gyvūnų blužnies mėginių. ITS regiono ir rpoB geno sekų analizė padėjo nustatyti dvi skirtingas Bartonella spp. linijas: abiejose briedmusių rūšyse identifikuotos padermės, artimos B. schoenbuchensis, B. chomelii ir B. capreoli, o briedžių mėginiuose identifikuotos padermės, artimos B. bovis. Šis tyrimas pirmasis patvirtino Bartonella spp. tiek L. cervi, tiek L. fortisetosa briedmusėse Lietuvoje. Kiek mums žinoma, tai taip pat pirmasis Bartonella spp. nustatymo atvejis L. fortisetosa rūšyje Baltijos šalyse.</p>Kamilė KlepeckienėSaulius BernotasIrma RažanskėJana Radzijevskaja
Copyright (c)
2025-07-162025-07-1671210.6001/biologija.2025.71.2.52024 metais Lietuvoje apgintos biochemijos, biologijos, biofizikos, ekologijos ir aplinkos apsaugos, zoologijos mokslų daktaro disertacijos
https://www.lmaleidykla.lt/ojs/index.php/biologija/article/view/6443
<p> </p>Lietuvos mokslų akademija
Copyright (c)
2025-07-162025-07-16712