Šilumos sąnaudų gyvenamųjų namų šildymui palyginimo ir poreikių prognozavimo pagal šildymo dienolaipsnius taikomumo ribos

Abstract

Įvairaus klimato vietovių pastatų šilumos sąnaudoms palyginti ir įvertinti naudojami šildymo dienolaipsniai (ŠDL). ŠDL skaičiuotė remiasi vietovės klimato charakteristikomis ir bazine temperatūra. Bazinė temperatūra yra lygi balansinei pastato temperatūrai, kai pastato šilumos išsiskyrimai kompensuoja šilumos nuostolius. Perėjus prie energiškai efektyvių pastatų statybos, šilumos nuostoliai mažėja, didėja šilumos pritekėjimo vaidmuo. Kyla klausimas, iki kokio šilumos sąnaudų lygio šildymo dienolaipsniai yra pakankamai patikimas įrankis įvairaus klimato pastatų šilumos sąnaudoms vertinti ir poreikiams prognozuoti. Šilumos sąnaudos šildymui, tenkančios vienam šildymo dienolaipsniui, pasirinkus teisingą bazinę temperatūrą, nepriklauso nuo pasirinkto laikotarpio dienolaipsnių skaičiaus. Sugretinus Lietuvos šilumos tiekimo įmonės įvairių miestų komercinių atsiskaitymų už sunaudotą šilumą daugiabučių namų mėnesines šilumos sąnaudas ir santykines sąnaudas, tenkančias vienam šildymo dienolaipsniui, pagrindžiama išvada, kad šildymo dienolaipsniai, nustatyti remiantis bazine temperatūra 18 °C arba artima jai, neturi būti taikomi energiškai efektyviems pastatams. Į šį dienolaipsnių skaičių įtraukiami periodai, kai energiškai efektyvių pastatų nereikia šildyti. Rasta, kad bazine temperatūra pastatams, kuriuose šilumos sąnaudos yra 40 kWh/ m2met., laikytini 8 °C, o esant sąnaudoms 75  kWh/m2met. – 10 °C. Nėra esminių skirtumų tarp Lietuvos Respublikos ir kaimyninių šalių statybos tradicijų, gyventojų įpročių, buitinės įrangos, todėl galima teigti, kad šios bazinės temperatūros gali būti taikomos visose Baltijos rytinės pakrantės šalyse.