Filosofija. Sociologija

Titulinis

Lietuvos mokslų akademija — 2025-12-17

Turinys

Lietuvos mokslų akademija — 2025-12-17

Nuo paveldo iki grotažymių: kultūrinės diplomatijos transformacija „Instagram“, „TikTok“ ir „X“ platformose

Oleksiy Hovpun — 2025-12-17

Šiame straipsnyje siekiama išanalizuoti, kaip „Instagram“, „TikTok“ ir „X“ platformos veikia skaitmeninės kultūrinės diplomatijos formas, turinį ir veiksmingumą, remiantis Ukrainos, Pietų Korėjos ir Prancūzijos lyginamąja analize. Tyrime taikomas mišrus metodas, derinantis turinio analizę, kritinę diskurso analizę ir kiekybinius rodiklius, tokius kaip įsitraukimas, matomumas ir auditorijos augimas. Analizuojamų duomenų masyvą sudaro 150 „Instagram“ įrašų, 120 „TikTok“ vaizdo įrašų ir 200 pranešimų / įrašų „X“ platformoje, paskelbtų 2024 m. rugsėjo – 2025 m. gegužės laikotarpiu. Rezultatai rodo, kad platformų veikimo logika reikšmingai lemia naratyvų sėkmę. Be to, valstybių lyginamoji analizė atskleidžia keturis skaitmeninės kultūrinės diplomatijos modelius: hibridinį-tinklinį, koordinacinį-komercinį, institucinį-kuratorinį ir alternatyvų-opozicinį. Sėkminga skaitmeninė kultūrinė diplomatija remiasi gebėjimu derinti autentiškumą, emocinį poveikį ir platformoms būdingus formatus, paversdama „iš viršaus į apačią“ nukreiptą diplomatijos komunikavimą į bendradarbiavimu pagrįstą kultūrinį pasakojimą.

Draugystė kaip analizės karkasas: emocinis solidarumas tarp ukrainiečių ir lietuvių

Dainius Genys — 2025-12-17

Straipsnyje taikomas Georgo Simmelio sociologinis draugystės ir socialumo modelis, siekiant ištirti ukrainiečių ir lietuvių santykių dinamiką. Dėmesys sutelkiamas į mikrolygmens sąveikas – pasitikėjimą, nuoširdumą ir emocijas – kaip esminius įtraukties rodiklius. Remiantis kokybiniais interviu su Ukrainos jaunimu ir Lietuvos pagalbos organizatoriais, tyrimas parodo, kaip simbolinės ribos, emociniai skirtumai ir neformalūs tinklai formuoja integraciją, neapsiribojant formalia prieiga. Specialiai sukurtos erdvės, tokios kaip kalbų kursai ir savanorių programos, gali virsti autentiškomis emocinės paramos ir bendruomeniškumo erdvėmis, kai jos grindžiamos abipusiu dalyvavimu. G. Simmelio teorinis karkasas leidžia geriau suprasti solidarumo formavimosi aplinkybes ir tai, kaip socialumas, o ne struktūra, tampa pagrindiniu moralinio įsitraukimo principu.

Indų diasporos formavimasis Lietuvoje iš integracijos diskurso kritikos perspektyvos

Kristina Garalytė — 2025-12-17

Šiuo straipsniu siekiama užpildyti žinių spragą apie indų migrantus Lietuvoje, analizuojant besikuriančią indų diasporą. Analizės centre – indų migrantų bendruomenės dinamika ir jų saistymosi ypatumai. Straipsnyje remiamasi integracinio diskurso kritika ir prie jos prisidedama, interpretuojant indų diasporos dinamiką Lietuvoje kaip bendruomenišką dezintegraciją (Meissner, Heil 2021). Ši sąvoka vartojama apibūdinti nacionalinio ir regioninio tapatinimosi skirtį indų migrantų bendruomenėje, kartu pabrėžiant bendrą saistymosi supratimą. Taip išryškinama bendruomeninių ryšių kūrimo ir savo kultūros atkūrimo migracijos kontekste svarba, ypatingą dėmesį skiriant kultūrinei veiklai.

Polifonijos išlaisvinimas: esencializuotos tapatybės politikos dekolonizavimas etninių mažumų atžvilgiu

Anna Ewa Pilarczyk-Palaitis — 2025-12-17

Koloniškumas (coloniality) šiuolaikiniame pasaulyje yra pasaulėžiūrų matrica, formuojanti mechanizmus, kurie valdo ne tik kolonizatoriaus, bet ir kolonizuotojo mąstymą. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip koloniškumas, veikiantis etninių mažumų tapatybės politiką, palaiko galios ir pavaldumo santykius per esencializmą, ir kokie būdai atsiranda tam pasipriešinti. Nors esencializmas gali būti išlaisvinanti ir strategiškai naudinga priemonė mažumoms, vis dėlto, kaip rodo mūsų tyrimas, jis tuo pat metu dažnai sukelia vadinamąjį „etnostresą“ – nepakankamumo savo tapatybei jausmą ir spaudimą atitikti tiek savo grupės, tiek homogenizuojančius kolonizatoriaus lūkesčius. Straipsnyje nagrinėjami deesencializacijos ir dehomogenizacijos mechanizmai, leidžiantys dekolonizuoti tapatybės politiką ir siekiant atsakyti į klausimą, kaip pliuralistiniai etninių mažumų balsai gali tapti labiau matomi ir vertinami. Straipsnyje pristatomi ir priešpriešinami du skirtingi etnografiniai atvejai: autochtonų (indigenous) samių mažuma Suomijoje ir lenkų tautinė mažuma Lietuvoje.

Vyresnio amžiaus žmonių skaitmeninė įtrauktis Lietuvoje: daugialypės nelygybės?

Vaida Tretjakova — 2025-12-17

Vyresnio amžiaus suaugusieji Lietuvoje yra tarp mažiausiai technologiškai įgudusių, palyginti tiek su kitomis socialinėmis grupėmis šalyje, tiek su vyresniais suaugusiaisiais kitose valstybėse. Šiame straipsnyje siekiama išanalizuoti sociodemografinius veiksnius, skatinančius skaitmeninę įtrauktį vyresniame amžiuje Lietuvoje. Remiantis Europos socialinio tyrimo duomenimis, nustatyti šeši reikšmingi skaitmeninės įtraukties senatvėje veiksniai: amžius, išsilavinimas, gyvenamoji vieta, ekonominis aktyvumas, sveikata ir interneto prieiga namuose. Įvertinus visus interneto naudojimo veiksnius, pastebėta, kad vyresnio amžiaus interneto naudotojai yra labiau privilegijuoti nei jo nenaudojantys: jie dažniau būna jaunesni, turintys aukštesnį išsilavinimą, gyvenantys urbanizuotose teritorijose, yra ekonomiškai aktyvūs, turi prieigą prie interneto namuose ir pasižymi geresne sveikata. Taigi skaitmeninė atskirtis pagilina esamą kultūrinę, socialinę ir ekonominę kai kurių vyresnių suaugusiųjų atskirtį.

Tyrėjo dilemos ir emocinio darbo iššūkiai kokybiniuose tyrimuose

Giedrė Plepytė-Davidavičienė — 2025-12-17

Straipsnyje nagrinėjami tyrėjų iššūkiai, susiję su galios santykių dinamika ir emociniu darbu įvairiose tyrimo stadijose. Remiantis asmenine patirtimi, atliekant kokybinius interviu su savipagalbos mokytojais Lietuvoje, atskleidžiama, kad galios santykių tarp tyrėjo ir tiriamojo dinamikos nenuspėjamumas gali sukelti etinių dilemų ir iššūkių tyrėjo emociniam saugumui. Straipsnyje teigiama, kad tyrėjų emocinis išsekimas gali kilti ne tik dėl empatijos dalyvių pažeidžiamumui, bet ir dėl tiesioginių iššūkių jų pačių įsitikinimams ir vertybėms, kurie gali sukelti vidinį disonansą. Pabrėžiamas svarbus mokslinės bendruomenės ir institucinės paramos vaidmuo užtikrinant tyrėjų emocinį saugumą, o savirefleksijos praktika ne tik prisideda prie tyrimo kokybės užtikrinimo, bet gali padėti tyrėjams įveikti vidines emocines įtampas, kylančias tyrimo metu.

Turizmo ir laisvalaikio sociologija Lietuvoje: tyrimų istorija ir perspektyvos

Darius Liutikas — 2025-12-17

Šiame straipsnyje apžvelgiama turizmo sociologijos raida ir tyrimų kryptys Lietuvoje bei analizuojamos svarbiausios šios srities akademinės prieigos. Aptariamas turizmo sociologijos tyrimų laukas, išryškinamos aktualiausios temos, taip pat numatomos galimos ateities tyrimų kryptys, kurioms įtakos turi sparčiai kintanti socialinė ir gamtinė aplinka, klimato kaitos procesai, naujų technologijų ir inovacijų plėtra. Straipsnyje apibendrinami pagrindiniai turizmo statistikos rodikliai, pristatomi ir lyginami gyventojų apklausų duomenys, atskleidžiantys dažniausiai pasirenkamas turistines keliones iš gyvenamosios vietos, taip pat kelionių su nakvyne ir be nakvynės ypatumus per atostogas, savaitgaliais ar kitu metu.

Profesoriaus Romualdo Grigo atminimui (1936–2025)

Lietuvos mokslų akademija — 2025-12-17

Profesoriaus Romo Vaštoko atminimui (1935–2025)

Lietuvos mokslų akademija — 2025-12-17