Juliuszo Osterwos rankraščiai: paveldo problemos

Anotacija

Straipsnyje aptariamos problemos, susijusios su „Reduta“ teatro įkūrėjo Juliuszo Osterwos (1885–1947) rašytiniu palikimu, keliančiu tyrėjams nemažai iššūkių, tarp jų ir etinių. Visų pirma būdamas mirties patale J. Osterwa prašė sudeginti jo užrašus (šeima noro neišpildė). Antra, minimas palikimas yra išsklaidytas, iš dalies prarastas arba vis dar nerastas dėl 1939–1945 m. karo įvykių. Trečia, medžiagos įvairovė apsunkina nuoseklių temų, tinkamų moksliniam redagavimui ir publikavimui, išskyrimą. Galiausiai, nemenkas iššūkis yra ir J. Osterwos rašysenos iššifravimas. Vis dėlto šis palikimas, dokumentuojantis J. Osterwos teatrines idėjas, asmeninį gyvenimą ir platesnius jo meninės veiklos kontekstus, yra toks svarbus ir vertingas, kad nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio mokslininkai (tarp jų Józefas Szczublewskis, Zbigniewas Osińskis, Ireneuszas Guszpitas, Dariuszas Kosińskis, Andrzejus Kruczyńskis ir šio straipsnio autorė) ėmėsi tirti ir publikuoti pasirinktas archyvo dalis. Leidinių serija „Redutos šimtmečiui“ („Reducie na stulecie“), kurią 2019 m. inicijavo Zbigniewo Raszewskio teatro institutas, siekia skleisti ir populiarinti „Reduta“ teatro paveldą, taip pat publikuoti su juo susijusią šaltinių medžiagą. Neseniai išleistas ketvirtasis serijos tomas – „Juliusz Osterwa: Dziennik 1934–1935“ (dienoraščio originalas, deja, neišliko) čia naudojamas kaip atvejo analizė.