Žemės ūkio mokslai

Skirtingo įvairinimo lygio kukurūzų, kanapių ir pupų pasėlių fitosanitarinė būklė

Jovita Balandaitė — 2022-08-29

Tyrimai atlikti 2021 m. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bandymų stotyje. Eksperimento lauko dirvožemis yra giliau glėjiškas pasotintas palvažemis (Endohypogleyic-Eutric Planosol-Ple-gln-w). Tyrimų tikslas – nustatyti skirtingo įvairinimo lygio pasėlių, skirtų energetinėms reikmėms, poveikį ligų ir kenkėjų paplitimui ir daromai žalai bei piktžolių gausumui ir biomasei. Tirti pasėlio įvairinimo būdai:

1. Vienanaris kukurūzų pasėlis (KU);
2. Vienanaris kanapių pasėlis (KA);
3. Vienanaris pupų pasėlis (PU);
4. Dvinaris kukurūzų ir kanapių pasėlis (KU + KA);
5. Dvinaris kukurūzų ir pupų pasėlis (KU + PU);
6. Dvinaris kanapių ir pupų pasėlis (KA + PU);
7. Trinaris kukurūzų, kanapių ir pupų pasėlis (KU + KA + PU).

Tyrimų duomenimis, skirtingai nei buvo tikėtasi, vienanariame kanapių (KA) ir vienanariame pupų (PU) pasėliuose nustatyta neesmingai mažiau kenkėjų ir jų padaryta žala buvo mažesnė nei dvinariuose ir trinariame pasėliuose. Pasėlių įvairinimas buvo efektyvus pupų ligų kontrolės metodas. Mažiausias šokoladinės dėmėtligės (Botrytis cinerea, B. fabae) ir askochitozės (Ascochyta fabae) gausumas bei intensyvumas nustatyti kanapių ir pupų (KA + PU) pasėlyje. Geriausiu piktžolių stelbimu pasižymėjo dvinaris kukurūzų ir pupų pasėlis (KU + PU), juose nustatytas mažiausias piktžolių skaičius ir biomasė.

Pseudomonas syringae įtaka žieminių kviečių derlingumui

Jurgita Kelpšienė — 2022-08-29

Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad Lietuvoje auginamuose kviečiuose plinta patogeninės Pseudomonas syringae bakterijos, sukeliančios lapų dėmėtligę ir bazalinę bakteriozę. Grūdų derlingumo praradimas dėl P. syringae sukeliamų ligų gali siekti nuo 5 iki 50 %. Derliaus mažėjimas priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant aplinkos sąlygas (ypač temperatūrą ir drėgmę). Tyrimo tikslas – nustatyti skirtingų Pseudomonas syringae kamienų ir užkrėtimo laiko įtaką Lietuvoje auginamų paprastųjų kviečių (Triticum aestivum) žieminės formos grūdų derlingumui. Lauko sąlygomis penkių paprastųjų kviečių (Triticum aestivum) žieminės formos (toliau tekste – žieminių kviečių) veislių (‘Dagmar’, ‘Janne’, ‘Edvins’, ‘Skagen’ ir ‘Artist’) varpos užkrėstos aštuonių skirtingų P. syringae kamienų ląstelių suspensija (1,0 × 106 KSV ml–1) žydėjimo pradžioje (BBCH 61), viduryje (BBCH 63-65) bei pieninės brandos pradžioje (BBCH 70-71) ir viduryje (BBCH 75). Kontroliniame variante varpos apipurkštos steriliu distiliuotu vandeniu. Grūdų svorio skirtumai tarp tyrimo variantų vertinti kviečiams pasiekus pilnąją brandą (BBCH 89). Remiantis vidutiniais trijų veiksnių statistinės analizės duomenimis, galima teigti, kad P. syringae krėtimo laikas neturėjo reikšmingos įtakos grūdų svoriui (P = 0,1970), tačiau veislės ir P. syringae kamienai turėjo statistiškai reikšmingą įtaką (P = 0,0000). Sąveikos tarp skirtingų veiksnių – krėtimo laiko ir veislių, krėtimo laiko ir P. syringae kamienų bei veislių ir P. syringae kamienų – taip pat buvo statistiškai reikšmingos. Referentinės kultūros P. syringae pv. syringae (kamieno Nr. CFBP 4108 Van Hall 1902) ir P. syringae pv. atrofaciens (kamieno Nr. CFBP 3587 (Mac Culloch 1920) labiausiai mažino grūdų svorį (P = 0,0000), atitinkamai 10,2 % ir 9,1 %, palyginti su kontroliniu variantu.

Vasarinių miežių (hordeum vulgare l.) genotipų derliaus stabilumas

M. R. Kozachenko — 2022-08-29

Tyrimų tikslas buvo nustatyti vasarinių miežių (Hordeum vulgare L.) veislių ir linijų vertę derlingumo ir jo stabilumo požiūriu. Naudota konkurencinių veislių tyrimų duomenų GGE biplotinė analizė. 2018 ir 2020 metų aplinkos sąlygos buvo optimaliausios miežiams augti, ypač ‘Grace’, ‘Amil’, ‘Troian’ ir ‘Talisman Myronivskyi’ veislėms, o 2019 metais – ‘Avhur’, ‘Margret’ ir ‘Khors’ veislėms. Sugrupavus genotipus pagal vidutinį derlių ir jo stabilumą per trejus metus, ‘Grace’, ‘Margret’, ‘Amil’, ‘Troian’, ‘Datcha’, ‘Avhur’, ‘Khors’, ‘Ahrarii’, ‘Talisman Myronivskyi’ ir ‘Herkules’ buvo didelio derlingumo veislės; grynosios veislės ‘Merlin’, ‘Gatunok’ ir ‘Akhiles’ davė mažiausią derlių; ‘Grace’, ‘Gladys’, ‘Gatunok’, ‘Yavir’, ‘Kontrast’ ir ‘Khors’ veislių derlius buvo stabilus; ‘Amilas’, ‘Avhuras’, ‘KWS Bambina’ ir ‘Rezervas’ – derlius kito. Iš derlingų veislių ‘Grace’ ir ‘Khors’ buvo stabiliausios.

Lubinų sėklų miltų įtaka kvietinės-ruginės duonos kokybei

Jurgita Lazdauskienė — 2022-08-29

Šio darbo tikslas – nustatyti lubinų sėklų miltų 10, 15, 20 % kiekio įtaką kvietinės-ruginės duonos jusliniams rodikliams, drėgnio, rūgštingumo, akytumo, savitojo tūrio, tankio, minkštimo kietumo ir nudžiūvimo kitimui. Mėginių juslinėms savybėms įvertinti taikytas juslinių savybių aprašomosios analizės testas pagal LST ISO 11036 ir LST ISO 6564. 10 % lubinų sėklų miltų kiekis neturėjo neigiamos įtakos duonos spalvos, skonio, tekstūros savybėms. 15 ir 20 % lubinų sėklų miltų kiekis sumažino duonos poringumą, elastingumą ir padidino lipnumą, buvo jaučiamas kartus ir lubinų sėklų miltų skonis. Didinant lubinų sėklų miltų kiekį kepinyje, mažėja duonos savitasis tūris, akytumas, elastingumas, o minkštimo tankis, lipnumas padidėja. Palaikius duonos mėginius vieną parą, dėl didėjančio lubinų sėklų miltų kiekio minkštimo kietumas padidėjo 1,5–2 kartus, o palaikius keturias paras – 3–4 kartus, palyginti su kontroliniu mėginiu. 10 % lubinų sėklų miltų kiekis duonoje neturėjo įtakos nudžiūvimo procesui ir nesiskyrė nuo kontrolinio mėginio, palaikius neįpakuotus mėginius keturias paras. 20 % lubinų sėklų miltų kiekis duonoje 53 % padidino duonos nudžiūvimo nuostolius lyginant su kontroliniu mėginiu po 4 parų laikymo.

Grikių įterpimo gylio įtaka vasarinių miežių ir pupų pasėlių piktžolėtumui

Regina Malinauskaitė — 2022-08-29

Straipsnyje pateikti duomenys apie grikių, kaip tarpinių augalų, skirtingo įterpimo gylio poveikį vasarinių miežių ir pupų pasėlių piktžolėtumui. Tyrimas atliktas 2019–2020 m. Pakruojo rajone, netoli Draudelių kaimo esančiuose dviejuose laukuose, Virmanto Pociaus ūkyje. Eksperimento variantai: I. Tarpiniai pasėliai (grikiai) rudenį neįterpti (kontrolinis variantas). II. Rudeninis seklus, iki 5 cm gylio, grikių, kaip tarpinių pasėlių, įterpimas. III. Rudeninis gilus, iki 20 cm gylio, įterpimas. Rudenį neįterpti (kontrolinis variantas) arba sekliai įterpti grikiai vasarinių miežių ir pupų pasėliuose lėmė didesnius daugiamečių ir žiemojančių piktžolių kiekius (IV piktžolėtumo kategorija), giliai įterptų grikių laukeliuose – mažesnius (III piktžolėtumo kategorija). Piktžolių gausos ir žalingumo balas vasarinių miežių pasėlyje siekė 7,84 balo, grikius įterpus 5 cm gylyje – 7,19 balo, o įterpus 20 cm gylyje – 6,40. Pupų pasėlyje piktžolių gausos ir žalingumo balai pagal šiuos variantus buvo atitinkamai 8,11 ir 7,68 bei 6,92. Vasarinių miežių ir pupų pasėliuose vyravo astrinių (Asteraceae) šeimos augalai. Iš žalingų šios šeimos piktžolių galima išskirti dirvinę usnį (Cirsium arvense), rugiagėlę (Centaurea cyanus), bekvapį šunramunį (Tripleurospermum perforatum). Dirvinė usnis yra šviesamėgė šakniastiebinė piktžolė, jos žalingumo balas – 10. Pagal H. Ellenbergo indikatorines vertes ji yra indiferentiška dirvožemio drėgmei, pH bei dirvožemio turtingumui organinių medžiagų.

Žemės ūkio akademijos profesoriui Fabijonui Kemėšiui atminti

Lietuvos mokslų akademija. ŽEMĖS ŪKIO MOKSLAI. — 2022-08-22

Rengiant spaudai Lietuvos žemės ūkio akademijos (Lietuvos žemės ūkio universiteto, Aleksandro Stulginskio universiteto) jubiliejinius leidinius ir knygas apie iškilius aukštosios mokyklos profesorius neišvengiamai teko domėtis jos pirmtakės Žemės ūkio akademijos Dotnuvoje gyvavimo ir veiklos istorija. Mane sudomino kunigo, ekonomisto, sociologo, mokslų daktaro, profesoriaus, lietuvių visuomenės veikėjo, spaudos darbuotojo ir žymaus publicisto, Žemės ūkio akademijos Dotnuvoje Šv. Povilo bažnyčios rektoriaus, Kauno kapitulos garbės kanauninko, Sibiro kankinio Fabijono Kemėšio (1880–1954) asmenybė ir plati, iškili jo visuomeninė veikla, tragiška gyvenimo baigtis.

2021 m. apgintos žemės ūkio mokslų srities daktaro disertacijos

Lietuvos mokslų akademija, ŽEMĖS ŪKIO MOKSLAI. — 2022-08-22

2021 m. apgintos žemės ūkio mokslų srities daktaro disertacijos