Cheminių trąšų ir gyvulių mėšlo poveikis kviečiams skirtingomis dirvožemio drėgmės sąlygomis

Anotacija

Dėl stiprėjančių klimato kaitos padarinių, būtinybės taikyti klimatui atsparius metodus bei gerinti mitybos sąlygas, pusiau sausringuose regionuose vis dažniau svarstoma apie cheminių trąšų pakeitimą organinėmis ir mažesnį vandens sunaudojimą. Lauko eksperimentu siekta įvertinti NPK cheminių trąšų skirtingų normų (CH₀ – nenaudojamos NPK trąšos, CH₅₀ – 50 % NPK norma, CH₁₀₀ – 100 % NPK norma) ir gyvulių mėšlo įvairaus kiekio (0, 5 ir 10 t ha^–1 – atitinkamai FYM₀, FYM₅ ir FYM₁₀) poveikį žieminių kviečių (Triticum aestivum) augimui skirtingomis dirvožemio drėgmės sąlygomis (giluminis laistymas – FI ir nedrėkinimas su vienu papildomu laistymu varpos formavimosi tarpsniu – SI) Hamedano regione. FI sąlygomis cheminių trąšų naudojimas žymiai pagerino šoninį augimą (lapijos tankį), o augimas į ilgį ir ūglių ilgis buvo didesnis derinant chemines ir organines trąšas. SI sąlygomis didžiausią poveikį derliui turėjo FYM₁₀+CH₅₀ derinys. Grūdų masė mažėjo esant abiem drėkinimo režimams ir didinant NPK trąšų normą. Didžiausias grūdų derlius (4 790 kg ha^–1) buvo gautas taikant FI+FYM₁₀+CH₁₀₀ tręšimo variantą, antroje vietoje – FYM₁₀+CH₅₀ (4 425 kg ha^–1) tręšimas. SI sąlygomis didžiausias derlius buvo užfiksuotas naudojant FYM₁₀+CH₅₀ (2 644 kg ha^–1) ir FYM₁₀+CH₀ (2 549 kg ha^–1) tręšimą, o mažiausias – be mėšlo (FYM₀). Siekiant didesnio grūdų derliaus FI sąlygomis, cheminių trąšų naudojimas yra neišvengiamas, nes reikšmingai didesniam derliui dabar naudojamo mėšlo kiekio nepakanka.