Kai kurių Irano vietinių krapų Anethum graveolens veislių eterinių aliejų profilio genetinės variacijos dvimatė analizė

Anotacija

Šiame tyrime buvo analizuojamos keturios vietinės krapų (Anethum graveolens) veislės iš Ardabilo, Mogano, Mašhado ir Kermano siekiant įvertinti genetinį ir fitocheminį kintamumą. Augalai buvo auginami lauko sąlygomis priemolio dirvožemyje, o derlius nuimamas žydėjimo metu. Eteriniai aliejai buvo išgauti iš lapų ir žiedų, džiovinant žemoje temperatūroje (40 °C), ir įvertinti dujų chromatografijos-masių spektrometrijos metodu, išmatuoti jų pagrindiniai komponentai, tarp jų karvonas, limonenas, α-fellandrenas, miristicinas, krapų eteris ir dilapiolis. Genotipo × požymių dvimatė (biplot) analizė paaiškino 82 % viso kintamumo, nustatyti teigiami ryšiai tarp miristicino ir krapų eterio, α-terpineno ir α-pineno, taip pat neigiamos koreliacijos tarp šių junginių ir α-terpinoleno, dibutilftalato ir kitų mažiau paplitusių sudedamųjų dalių. Požymių diferenciacijos ir reprezentatyvumo analizės rodo, kad β-pinenas ir sabinenas yra informatyviausi nustatant genotipų diferenciaciją, po jų eina 1-terpineolis, 5-hidroksimetilfurfurolas ir 5-epi-neointermedeolis. Tokie požymiai kaip eterinis aliejus, karvonas ir limonenas, nors ir labai gausūs, pasižymėjo mažu diferenciacijos potencialu. Genotipe iš Mogano nustatyti didžiausi eterinio aliejaus, D-karvono ir l-limoneno kiekiai, atitinkantys sėklų tipo chemotipą, kuriame vyrauja karvonas ir limonenas. Ardabilo veislėje gausu miristicino, krapų eterio ir α-fellandreno, atstovaujančių žolelių tipo chemotipui. Mašhado veislė išsiskyrė kaip palankiausias genotipas, derinantis pageidaujamą eterinio aliejaus derlių su vidutiniu stabilumu, o Kermano pasižymėjo dideliu ir stabiliu dilapiolio kiekiu, todėl ji tinka tuo atveju, kai reikalinga pastovi eterinio aliejaus kokybė.