Politikos ir energijos vartojimo tendencijos, skatinančios vėjo energetikos komponentų gamybos vertės grandinės plėtrą Lietuvoje

  • Viktorija Bobinaitė
  • Inga Konstantinavičiūtė
  • Akvilė Čibinskienė
  • Daiva Dumčiuvienė
  • Meda Andrijauskienė
Raktiniai žodžiai: energetikos ir klimato politika, degalų suvartojimas, išmetamųjų teršalų kiekis, energijos kainos, gamyba, atsinaujinantys energijos ištekliai, Europos Sąjunga

Anotacija

Darbo tikslas buvo išanalizuoti aktualias politikas ir energetikos tendencijas, skatinančias plėtoti vėjo energetikos komponentų (VEK) gamybos vertės grandinę Lietuvoje. Tam panaudota lyginamoji literatūros apžvalga ir statistinių duomenų (2000–2022 m.) analizė. Įgyvendinamų politikų apžvalga parodė, kad investicijų, klimato ir energetikos politika, apsibrėžti ambicingi tikslai bei susijusios priemonės formuoja VEK poreikį ir sudaro prielaidas gamybos įmonėms plėtoti VEK gamybos vertės grandinę. Statistinių duomenų analizės rezultatai parodė, kad pirminės energijos suvartojimas pasaulyje didėja vidutiniškai po 2 % per metus. Iškastinio kuro kiekvienais metais suvartojama 1,7 % daugiau. Tai turi įtakos anglies dioksido (CO2) išmetimams, kurie vidutiniškai kasmet didėja po 1,7 %. Nors Europos Sąjungos (ES) šalyse pirminės energijos suvartojimas vidutiniškai mažėjo po 0,5 % per metus 2009–2019 m., o 2020 m. dar 8,5 % dėl COVID-19 apribojimų, šalys, suvartodamos apie 10 % viso kuro ir energijos, ir yra vienos didžiausių CO2 teršėjų. ES šalių kuro suvartojimo struktūroje vis dar dominuoja iškastinis kuras, kurį deginant į atmosferą išmetama apie 2,8 Gt CO2 emisijų kasmet. Atliepiant CO2 emisijų problemą, per pastarąjį dešimtmetį atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas sparčiai augo – 10 kartų padidėjo saulės energijos ir 3 kartus vėjo energijos suvartojimas. Vėjo jėgainės, kaip švarios energijos technologija, turi didžiausią CO2 emisijos mažinimo potencialą vienam MW, be to, vėjo energija yra vienas pigiausių elektros gamybos šaltinių. ES yra pasaulinė vėjo energijos pajėgumų įrenginių ir technologijų diegimo lyderė; tai suteikia tvirtą pagrindą tolesnei vėjo energetikos pramonės, taip pat VEK gamybos, plėtrai. Šiuo metu dauguma atviroje jūroje esančių elektrinių veikia Šiaurės jūroje, tačiau Baltijos, Juodosios ir Viduržemio jūrose bei Atlanto vandenyne vėjo energijos parkai galėtų patenkinti daugiau nei 80 % Europos elektros poreikio. Įgyvendinant vėjo energetikos projektus, reikalinga VEK gamyba ES šalyse.

Publikuotas
2024-01-04
Skyrius
Straipsniai