Apklausos instrumentų tarpkultūrinio perkėlimo metodologinės patirtys: Lietuvos kontekstas

Anotacija

Straipsnyje pabrėžiamas tarpkultūrinio palyginimo tyrimų vaidmuo fundamentalaus ir taikomojo mokslo bei socialinės praktikos požiūriu. Konstatuojamas tarpkultūrinio palyginimo tyrimų, grįstų masinėmis  apklausomis raštu, gausėjimas įvairiose Lietuvos socialinių ir giminingų mokslų srityse. Klausimyno kalbinė adaptacija ir tarpkultūrinis perkėlimas yra svarbi tyrimo proceso dalis, tyrimų metodologijoje suvokiama
kaip savarankiškas mokslinio nagrinėjimo objektas. Apžvelgiamas Lietuvos tyrėjų įdirbis perkeliant užsienyje sukurtus klausimynus ir išbandant juos mūsų šalies kultūros sąlygomis. Kritiškai aptariami kai kurie nekorektiški metodologiniai perkėlimai, sistemingai pasikartojantys Lietuvos socialinių tyrimų praktikoje. Remiantis konkrečių Lietuvoje atliktų tyrimų analize atskleidžiama, kaip paviršutiniškas požiūris į klausimyno
adaptaciją ir tarpkultūrinį perkėlimą lemia potencialias mokslo klaidas ir „bias“ efektus.