Pasitikėjimo ir sociodemografinių veiksnių sąsajos su Lietuvos gyventojų pasirengimu aplinkosauginėms grėsmėms

Anotacija

Auganti aplinkosauginių nelaimių grėsmė skatina daugiau dėmesio skirti visuomenės pasirengimui didinti. Šiame kontekste tyrėjai dažniausiai sutelkia dėmesį į bendruomenių atsparumą. Nors tai yra svarbi bendruomenės atsparumo dalis, individualus pasirengimas krizėms nagrinėjamas rečiau. Individualų pasirengimą lemiančius veiksnius analizuojančiuose tyrimuose daug dėmesio skiriama sociodemografinėms charakteristikoms. Tačiau randasi vis daugiau tyrimų, pabrėžiančių pasitikėjimo valdžios institucijomis ir bendruomene reikšmę. Straipsnyje pristatomas tyrimas, kurio metu buvo analizuojamos pasitikėjimo valstybės institucijų, savivaldybės ir bendruomenės gebėjimu veiksmingai reaguoti į įvairias krizes ir ekstremalias situacijas, taip pat sociodemografinių veiksnių sąsajos su pasirengimo aplinkos krizėms vertinimu Lietuvoje. Tyrimo rezultatai rodo, kad pasitikėjimas valstybės institucijomis, bendruomene, išsimokslinimas, gyvenamoji vieta ir padėties visuomenėje vertinimas yra reikšmingai susiję su pasirengimo ekologinėms krizėms vertinimu, tačiau pasitikėjimas savivaldybėmis, lytis ir pajamos nėra reikšmingai susiję su pasirengimo vertinimu. Rezultatai prisideda prie supratimo, kokie veiksniai formuoja visuomenės pasirengimą aplinkosauginiams iššūkiams, ir pabrėžia pasitikėjimo valstybe ir bendruomene svarbą.