Lyties ir pilietybės sankirta mišrių santuokų modeliuose

Anotacija

Šis straipsnis parengtas remiantis pranešimu „Lyties ir pilietybės sankirta mišrių santuokų modeliuose: tendencijos ir dinamika Lietuvoje“, skaitytu 16-ojoje nacionalinėje Lietuvos sociologų draugijos konferencijoje „Globalūs iššūkiai ir ateities visuomenės“ (Egertė 2024: 59). Straipsnyje, remiantis Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių piliečių santuokų statistiniais duomenimis, analizuojami mišrių santuokų rodikliai bei pristatomos šių santuokų tendencijos ir pokyčiai Lietuvoje 2000–2023 m., sutelkiant dėmesį į lytį ir pilietybę. Įvykiai pasaulyje, tokie kaip COVID-19 pandemija, Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos, Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, imigracija, keičia mišrių santuokų tendencijas ir modelius. Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos kontekste sprendimas sudaryti mišrią santuoką nėra tipiškas reiškinys. Žvelgiant iš lyčių perspektyvos, galima teigti, kad 2000–2021 m. laikotarpiu santuokos su užsienio šalių piliečiais buvo labiau būdingos Lietuvos Respublikos pilietybę turinčioms moterims nei šalies pilietybę turintiems vyrams. Taip pat šalies pilietybę turinčios moterys dažniau nei vyrai sudaro santuokas su Europos Sąjungos šalių piliečiais bei geografiškai ir kultūriškai atokesnių šalių piliečiais. Šie netolygūs santuokinės elgsenos modeliai lyties atžvilgiu atspindi skirtingus Lietuvos Respublikos pilietybę turinčių vyrų ir moterų mišrias santuokas lemiančius mechanizmus.