Etninis-regioninis lenkų jaunimo identitetas Šalčininkų rajone

Anotacija

Siekiant išvengti etniniu pagrindu kylančių įtampų ir konfliktų Lietuvos visuomenėje, yra svarbu suprasti, su kokiais iššūkiais susiduria tautinių mažumų atstovai Lietuvoje. Mokslinė informacija šia tema gali būti naudinga rengiant valstybines ir nevyriausybines programas, skirtas tautinių mažumų problemoms spręsti.
Todėl straipsnyje keliamas tikslas – išanalizuoti, ar (kaip) jauni, lenkų etninei grupei save priskiriantys Šalčininkų rajono gyventojai derina etninį ir regioninį identitetus?
Straipsnis parengtas remiantis antropologinio lauko tyrimo Šalčininkų rajone metu surinkta medžiaga. Tyrimas vykdytas dviem etapais: 2016–2019 m. vasaros mėnesiais ir 2024 m. vasario 10–spalio 31 d. Greta stebėjimo ir dalyvaujamojo stebėjimo buvo atliekami pusiau struktūruoti interviu. Rašant straipsnį panaudota informacija gauta iš 10 jaunų lenkų: 6 moterų ir 4 vyrų.
Straipsnyje, išanalizavus teorinę literatūrą ir empirinius lauko tyrimo duomenis, teigiama, jog regioninis ir etninis identitetas turi tris sąlyčio taškus. Abu identitetai remiasi 1) žmogaus tapatinimusi su konkrečia teritorija, 2) bendra kalba ir kultūra, 3) bendru grupės vardu.
Tyrime dalyvavę jaunuoliai identifikuojasi su teritorija, kurioje gyvena. Jie teigia, kad jie ir jų protėviai gimė teritorijose, kurios dabar apima Šalčininkų rajoną. Todėl jie jaučia emocinį prisirišimą prie šios teritorijos.
Jaunimas taip pat stipriai identifikuojasi su kultūra ir kalba, būdinga Šalčininkų rajonui, o tai padeda šio rajono lenkams identifikuotis su „savu“ kraštu ir brėžti identiteto ribą nuo kitų vietovių gyventojų.
Galiausiai, jaunuoliai tapatinasi su bendru vardu „vietinis lenkas“. Jis nurodo į žmogų, kuriam būdinga regioninė lenkų kalba, kultūra ir prisirišimas prie gyvenamosios teritorijos.