Nekromantija kaip grėsmė civilizacijos raidai

Anotacija

Straipsnyje „nekromantija“ vertinama kaip reiškinys, kuris palaipsniui atima iš žmonių evoliuciniu būdu įgytas savybes, t. y. jausmingumą, valią, emocijas ir protą. Naudodami istorinės retrospektyvinės analizės metodą ankstesnių epochų techninei veiklai, autoriai teigia, kad mechanizacija, kilusi Renesanso laikais, veda į žmogaus pavertimą būtybe, priklausoma nuo mašinų. Interpretuojant technologijų ir socialinių filosofijų sąvokas („nekromantas“, „simuliakras“ ir kt.), parodoma, kad šiuolaikinėje visuomenėje nekromantija lemia techninio mąstymo primetimą likusiai žmonijos daliai, valstybių pavertimą automatizuotomis ginklų gamyklomis ir mirties plitimą. Taikant kūrimo ir sujungimo principus parodoma, kad augant galiai ir galios centralizacijai ypač sustiprėja technologijų nekromantinės tendencijos. Šis ryšys išryškėja šiuolaikiniuose karuose, kur technologijos vaidina itin svarbų vaidmenį. Teigiama, kad technologijų vieta socialinės veiklos struktūroje perdėta. Laisvės ir orumo išsaugojimas, civilizacijos pasiekimai „amžinosios taikos“ požiūriu (Immanuelis Kantas) priklauso nuo mokslininkų, politikų ir paprastų žmonių atsakomybės už savo ateitį lygio.