Kūno ir dirbtinio intelekto raštingumo santykis kaip švietimo filosofijos problema

Anotacija

Šiame tyrime analizuojama dirbtinio intelekto raštingumo samprata. Ši tema tampa vis svarbesnė šiuolaikiniame švietime, ypač atsižvelgiant į jos filosofinius pagrindus. Pateiktas argumentas rodo, kad žmonių redukavimas iki grynai dvasinių būtybių – tai yra būtina sąlyga bendram dirbtinio intelekto raštingumo supratimui – sukuria netvarias epistemologines ir edukacines prielaidas. Siūloma, kad, remiantis empiriniu realizmu, kilusiu iš pragmatiškos George Lakoffo ir Marko Johnsono filosofijos, dirbtinio intelekto raštingumas turėtų būti apibrėžiamas kaip dinamiška, kritiškai apmąstytų sąveikos su dirbtiniu intelektu patirčių struktūra. Toks požiūris suteiktų galimybę keisti kasdienį gyvenimą ir spręsti žmonijai kylančius iššūkius.