I. Kanto svetingumo sąlyga
Anotacija
Straipsnyje iš naujo interpretuojama Immanuelio Kanto kosmopolitinė svetingumo teisė kaip minimalus teisinis statusas, kurio pagrindinė funkcija – taikos meto prevencija. Ji reguliuoja pirmąjį kontaktą darbe, studijose, prekyboje ir kultūriniuose mainuose. Keliamas klausimas, kaip I. Kanto teisinė svetingumo samprata gali reguliuoti vykstančias sąveikas, kad padėtų išvengti konfliktų. Iškeliami du pagrindiniai teiginiai: svetingumas yra susitikimų teisė, o ne labdaringa pareiga ar teisė į susitarimą; pagrindinė jos galia yra prevencinė, veikianti taikos metu struktūrizuotuose susitikimuose. Remiantis konceptualia analize ir hermeneutine „Amžinosios taikos“ rekonstrukcija, derinama su naujausiais moksliniais tyrimais, straipsnyje parodoma, kad ši interpretacija paaiškina abipuses šeimininko ir svečio pareigas, atskleidžia ryšį su komercija ir kosmopolitišku švietimu bei parodo kryptį tarp moralinio maksimalizmo ir realistinio minimalizmo.
