Vienatvės patirtis informacinėje visuomenėje: vienumo ir vienišumo skirtumas socialumo ir individualumo dichotomijoje

Anotacija

Straipsnyje aptariamos vienumo (solitude) ir vienišumo (loneliness) sąvokos, tyrinėjant jų skirtingus vaidmenis žmogaus patirtyje šiuolaikinės informacinės visuomenės kontekste. Teigiama, kad nors abi sąvokos apima tam tikrą atsiskyrimą nuo kitų, vienumas suprantamas kaip savanoriška ir konstruktyvi būsena, skatinanti savirefleksiją ir vidinį augimą, o vienišumas – kaip nevalinga ir skausminga būsena, atsirandanti dėl prasmingo socialinio ryšio stokos. Skaitmeninės technologijos, nors ir siūlo nuolatinį ryšį, dažnai paaštrina vienišumą, skatindamos paviršutinišką sąveiką, kuri netenkina gilesnių santykių poreikių, drauge naikindamos tikrojo vienumo galimybes. Pabrėžiama, kad vienumas išlieka esminiu ir nekintančiu žmogaus prigimties elementu, suteikiančiu erdvę autonomijai bei vidiniam dialogui, o skaitmeniniame amžiuje vienišumas yra sustiprėjęs ir atspindi tiek autentiško bendravimo žlugimą, tiek ryšio iliuziją. Vienatvės vertės susigrąžinimas ir struktūrinių vienatvės priežasčių sprendimas yra esminiai žingsniai, siekiant emocinės gerovės šiandieniame susietame pasaulyje.