Heidegerietiški pastebėjimai apie gamtos mokslų edukaciją

Anotacija

Straipsnyje heidegeriškomis sampratomis aptariamos dabartinės edukacijos problemos, tendencijos ir galimybės. Jis pratęsia ankstesnįjį, kuris pradėjo heidegeriškos filosofijos relevantiškumo edukacijos temai aptarimą, nagrinėdamas formalaus nurodymo prieigą ir išpasaulinimo bei buvimo-pasaulyje problemas. Skaitytojui galėjo kilti klausimas, ar tokia mokymo ir mokymosi prieiga yra tinkama tik humanitariniams ir jiems artimiems mokslams, ar ir tiksliesiems / gamtos mokslams. Todėl tęsiant tyrinėjimą šioje antrojoje dalyje daugiausia dėmesio skiriama „kito“ santykio su kalba (logos) svarbai, nes šiuolaikinis švietimas, kaip ir dabartiniai tikslieji / gamtos mokslai, pareina nuo būtį užmirštančios racionalumo (ratio) sampratos, tuo tarpu „pasauliškumo“ sugrįžimas ir „reontologizavimas“ turi reikalą su kitomis galimybėmis.