Tolimųjų klimatodaros ryšių poveikis Baltijos jūros vandens temperatūrai ir druskingumui

Abstract

Naujausių tyrimų duomenimis, Baltijos jūra, nors ir yra pusiau uždara Šiaurės Atlanto baseino jūra, tačiau pasižymi įvairių hidrofizinių bei hidrocheminių parametrų kintamumu. Jau daugiau kaip 100 metų stebint vandens temperatūros ir druskingumo pokyčius, nustatyta, kad termohalinis rėžimas pradėjo keistis: nustatyti vandens temperatūros augimo ir vandens druskingumo mažėjimo trendai. Baltijos šalių mokslininkai atkreipia visuomenės dėmesį į galimus Baltijos jūros hidrologinės struktūros, vandens balanso pokyčius, susijusius su klimato kaita. Šiame straipsnyje analizuojama žemo dažnio atmosferos ir Atlanto bei Ramiojo vandenynų paviršiaus temperatūros svyravimų poveikis Centrinės Baltijos jūros vandens temperatūros ir druskingumo pokyčiams 1960–2009 metų laikotarpiu. Ankstesni tyrimai parodė, kad tarp Baltijos jūros vandens temperatūros, druskingumo ir NAO bei AO indeksų egzistuoja silpni ryšiai, kurie veikia Baltijos regioną. Pastaruoju metu mokslininkai nustatė, kad Baltijos jūros hidrofiziniai ir cheminiai parametrai yra veikiami tolimųjų klimatodaros ryšių (teleconnection). Šiame darbe nustatyti silpni tarpusavio ryšiai tarp daugiametės Baltijos jūros vandens stulpo vidutinės temperatūros bei druskingumo ir sezoninių, metinių Atlanto vandenyno indeksų. Stipriausi tarpusavio ryšiai egzistuoja žiemos sezonu tarp vandens temperatūros ir NAO (0,36 ≥ r ≤ 0,45), AMM (0,37 ≥ r ≤ 0,40) bei tarp vandens druskingumo ir NAO (–0,38 ≥ r ≤ –0,51), PNA (0,27 ≥ r ≤ 0,34). Ryšiai su Ramiojo vandenyno indeksu ONI yra labai silpni (r ≤ –0,32).