Lietuvos mažmeninės prekybos raidos teritoriniai ypatumai

Abstract

Straipsnio tikslas  –  išanalizuoti ir įvertinti Lietuvos mažmeninę prekybą ir jos kaitą formuojančius veiksnius 1990–2010  m. laikotarpiu, atskleisti teritorinius mažmeninės prekybos raidos ypatumus, didžiųjų prekybos centrų rinkos dalį. Tyrimo objektas  –  mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą. Atkūrus nepriklausomybę, mažmeninė prekyba, kaip ir kiti ekonominės veiklos sektoriai, patyrė pokyčių, kuriems įtakos turėjo šalyje vykstantys socialiniai, ekonominiai, politiniai procesai. Mažmeninės prekybos pokyčiai atspindi šalies socialinę-ekonominę padėtį, namų ūkių pajamų ir pirkimo galimybes; gyventojų vartojimo pokyčius  –  bendras šalies ūkio tendencijas. Prekybą skatina šalies ekonominis augimas, su tuo susijusi didėjanti gyventojų perkamoji galia ir vartojimas. Atlikta analizė parodė, kad didžiausią įtaką mažmeninei prekybai ir jos teritoriniams pokyčiams turėjo ekonominiai-socialiniai veiksniai: BVP dalis sukurta regione, rinkos potencialas, vidutinis darbo užmokestis, gyventojų perkamoji galia, produktų kainų pokyčiai, gyventojų skaičius ir jo amžiaus struktūra regione, gyventojų vartojimo ir taupymo ypatumai. Kiti veiksniai: patogi geografinė padėtis, atvykstantys pirkėjai iš rytų šalių (ypač Baltarusijos, Rusijos ir kt.), atvykusių turistų skaičius, platus produkcijos asortimentas, kelių transporto infrastruktūra.