Žiemų tipai Baltijos jūros regione ir Lietuvoje

Abstract

Straipsnyje analizuojami žiemų tipai Baltijos jūros regione (1948– 2012) ir Lietuvoje (1961–2010). Nagrinėjama Baltijos jūros regiono žiemų tipų oro temperatūros anomalijų pasiskirstymas lapkričio–kovo mėn. bei bendros sniego dangos slūgsojimo trukmės nuokrypių nuo daugiamečio vidurkio erdvinis pasiskirstymas regione. Žiemų tipai Lietuvoje apibūdinti analizuojant kiekvieno tipo vidutinės oro temperatūros ir sniego storio rodiklių kaitą žiemos metu bei lyginant juos su daugiametėmis šių rodiklių reikšmėmis. Analizuojant Baltijos jūros regiono žiemų tipus panaudoti oro temperatūros anomalijų ir sniego dangos slūgsojimo trukmės duomenys. Darbe taip pat naudoti kasdieniniai sniego dangos storio ir oro temperatūros duomenys iš 17 Lietuvos meteorologijos stočių. Baltijos jūros regiono žiemų tipų metu lapkričio ir kovo mėn. dažniausiai būna vienodo ženklo (teigiamos arba neigiamos) temperatūros anomalijos ir jiems priešingo ženklo – gruodį, sausį ir vasarį. Didžiausi santykiniai bendros sniego dangos slūgsojimo trukmės nuokrypiai nuo daugiamečio vidurkio lokalizuojasi pietvakarinėje Baltijos jūros regiono dalyje, mažiausi  –  šiaurinėje ir šiaurės rytinėje regiono srityje. Lietuvos žiemų išskirti 5 tipai, kurių rodikliai skiriasi ir tarpusavyje, ir nuo daugiamečių reikšmių. Nustatyta, kad Baltijos jūros regiono ir Lietuvos žiemų tipai glaudžiai susiję su atmosferos cirkuliacijos fluktuacijomis Šiaurės Atlante. Šie ryšiai glaudesni antroje žiemos pusėje.