Straipsnyje aptariama Vilniaus miesto policijos 2012 m. registruotų nusikalstamų veikų geografinės sklaidos sąsaja su miesto gyventojų tankiu bei teritorijų urbanizacijos lygmeniu ir užstatymo specifika.
Atlikto tyrimo tikslas – nustatyti, ar Vilniaus miesto nusikalstamumo teritorinėje struktūroje yra ypatumų, kurių nepaaiškina gyventojų tankis, ir išsiaiškinti galimas jų sąsajas su užstatytų teritorijų parametrais. Šiam tikslui pasiekti bendro VU ir VGTU tyrimo metu daugiau kaip 20 600 nusikalstamų veikų atvejų buvo lokalizuoti pagal nurodytus jų adresus, klasifikuoti pagal veikos pobūdį ir analizuoti kartu su Vilniaus miesto gyventojų tankio duomenimis bei su urbanistinių erdvių duomenų baze, apimančia užstatymo ypatumus – morfometrinius parametrus (užstatytą plotą, tūrį, statinių perimetro konfigūraciją) ir vyraujančias konstrukcines medžiagas. Autoriai sudarė aplinkos įtakos nusikalstamumui teorinę schemą ir tyrė, kaip skirtingų tipų nusikalstamų veikų teritorinė sklaida ir santykinai didelis jų skaičius, tenkantis fiksuotam gyventojų skaičiui, galėtų būti susiję su užstatytos miesto teritorijos ypatumais. Kartografiniais metodais pateikti geografinės analizės rezultatai atskleidžia tokios sąsajos erdvinę struktūrą ir sudaro pagrindą toliau analizuoti jos priežastis.
