Lietuvių sutartinių regionas: muzikinės kultūros sąveikos su dirvožemio bei paviršinių uolienų danga mįslė

Anotacija

Straipsnyje tyrinėjamas ryškiausias Lietuvos šiaurės rytų aukštaičių sutartinių plotas, kuriame skambėjo sekundinių santykių polifoninės sutartinės bei kolektyvinio muzikavimo pučiamieji instrumentai. Nerandant aiškesnių sąsajų su kalbotyros, archeologijos, antropologijos bei etnologijos duomenimis apibrėžiamomis senosiomis kultūrinėmis sritimis, įvertinant ir iki tol iškeltas sutartinių paplitimo versijas, šis plotas gretinamas su dirvožemio bei paviršinių uolienų dangos ypatumais. Pastebima, jog sutartinių regionas išsidėstęs aktyviausiojo Šiaurės Lietuvos karsto srityje, o sutartinių paplitimas siejasi su dirvožemio bei paviršinių uolienų dangos dėsningumais. Turint galvoje, kad senovinio daugiabalsumo židinių randama ne tik kaimyninės Latvijos ir Estijos, bet ir kitų Europos kraštų karsto srityse, iškeliama prielaida, jog, be kitų veiksnių, sutartinių regiono atsiradimui ir jo raidai įtakos galėjo turėti ir objektyvūs gamtos reiškiniai.