Quo vadis, paveldosauga? Teorinės minties trajektorijos Lietuvoje (I dalis)

Anotacija

Straipsnyje analizuojama lietuviškosios paveldosaugos teorinės minties raida XX–XXI a. pirmojoje pusėje atsižvelgiant į sociopolitinį kontekstą: tarpukarį, sovietmetį ir nepriklausomos Lietuvos laikotarpį. Tyrimas atskleidė, kad Lietuva regione išsiskiria kultūros vertybėms skirtų akademinių publikacijų ir disertacijų gausia pasiūla, tačiau disciplinos savirefleksijos ir ypač paveldosaugos populiarinimo visuomenėje srityse iki šiol tebėra rimtų problemų. Aptariamos tokios temos kaip disciplinos teoriniai rėmai skirtingais laikotarpiais, tarpdisciplininių tyrimų būklė, institucinių struktūrų įtaka paveldosaugos krypčiai ir raidai, etiniai ir ontologiniai klausimai bei tarptautinė akademinė integracija. Straipsnyje pabrėžiamas sovietmečio ideologinių ribojimų poveikis disciplinos raidai ir šiuolaikinės komunikacijos problemos, trukdančios efektyviai skleisti paveldosauginę mintį plačiajai visuomenei. Siūloma tęsti teorines paieškas ir stiprinti paveldosaugos savivoką bei viešinimą Lietuvoje. Straipsnis padalytas į dvi dalis. Čia skelbiamoje pirmojoje dalyje išsamiau aptariama paveldosaugos teorinės minties plėtotė tarpukariu ir sovietmečiu.