Varpų skambinimo tradicijos Kėdainių krašto krikščioniškų konfesijų laidotuvėse

Laurynas Preikša; Rasa Račiūnaitė-Paužuolienė

doi:10.6001/lituanistica.2025.71.3.6

Laurynas Preikša
Rasa Račiūnaitė-Paužuolienė

DOI: https://doi.org/10.6001/lituanistica.2025.71.3.6

Raktiniai žodžiai: laidotuvių tradicijos, skambinimas varpais už mirusįjį, Kėdainių kraštas

Anotacija

Straipsnyje nagrinėjamos varpų skambinimo tradicijos Romos katalikų, evangelikų liuteronų, stačiatikių ir sentikių konfesijų laidotuvėse Kėdainių krašte. Gilinamasi, koks yra šios tradicijos santykis su bendruomene Kėdainių apylinkėse ir mieste. Tyrimas atskleidė, kad varpų skambinimas Romos katalikų parapijose Kėdainių mieste atlieka anoniminę komunikacinę funkciją, o kaimiškose Kėdainių krašto vietovėse – individualią komunikacinę funkciją. Konfesiniai skirtumai eschatologiniais klausimais lemia skirtingą varpų gedulingo skambinimo tradicijos prasminį aspektą. Romos katalikai, stačiatikiai ir sentikiai gedulingą varpų skambėjimą sieja su pagalba mirusiajam, evangelikams liuteronams – tai ženklas gyviesiems, primenantis apie būsimąjį neišvengiamą susitikimą su Viešpačiu. Straipsnis paremtas 2022–2025 m. etnografinių lauko tyrimų duomenimis.