Sieros trąšų įtaka vasarinių rapsų sėklų derliui ir kokybei

Abstract

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filiale, Agrocheminių tyrimų laboratorijos vegetacinių bandymų aikštelėje, 2010–2012 m. buvo atlikti du vegetaciniai bandymai. Bandymams įrengti buvo atvežti du skirtingi dirvožemiai. Pirmasis – smėlingas, lengvo priemolio, sekliai karbonatingas, giliau glėjiškas rudžemis (Epicalcari – Endohypogleyic Cambisol), atvežtas iš Radviliškio r., Skėmių bandymo lauko. Antrasis – smėlingas priemolio paprastasis pajaurėjęs išplautžemis (Hapli-Albic Luvisol), atvežtas iš Varėnos  r., Perlojos bandymų stoties lauko. Vegetaciniuose induose auginta vasarinių rapsų veislė ‘Landmark’, tręšta tokiomis sieros normomis: netręšta, S₃₀, S₆₀, S₉₀. Tręšimui naudotos amonio sulfato trąšos. Tyrimų duomenimis, sieros trąšos visais tyrimų metais didino vasarinių rapsų derlių. Didžiausias rapsų derlius karbonatingame rudžemyje gautas rapsus tręšiant S₉₀ norma – 30,81 g/inde ir šiek tiek mažesnis tręšiant S₆₀ – 30,60 g/inde; paprastajame išplautžemyje didžiausias derlius užaugintas tręšiant S₉₀ – 27,91 g/ inde. Sieros trąšos žaliųjų riebalų kiekiui rapsų sėklose esminės įtakos neturėjo. 2010  m. tręšiant vasarinius rapsus S₃₀, S₆₀, S₉₀ trąšų normomis paprastajame išplautžemyje gliukozinolatų kiekis vasarinių rapsų sėklose viršijo leistiną LST 1323-2000/1K:2001 normą (20 μmol g^–1): atitinkamai – 0,42, 1,95, 3,20 μmol g^–1 I klasės maistiniams rapsams. Gliukozinolatų kiekis karbonatingame rudžemyje augintų vasarinių rapsų sėklose viršijo leistiną normą augalus tręšiant S₉₀