Palankios augalų mitybinės terpės sukūrimas taikant alternatyvias žemdirbystės sistemas

Abstract

Tyrimų tikslas – nustatyti dirvožemyje biogeninių elementų pokyčius ekologinės žemdirbystės sistemose tręšimui naudojant mėšlą, raudonųjų dobilų biomasę žaliajai trąšai ir jų derinius, o tausojamosiose – mitybos elementų kiekį papildant mineralinėmis trąšomis. Tyrimai atlikti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Joniškėlio bandymų stotyje 2006–2013  m. sunkaus priemolio giliau karbonatingame giliau glėjiškame rudžemyje (RDg4-k2), Endocalcari-Endohypogleyic Cambisol (CMg-n-w-can), kuriam būdingas mažas fosforingumas ir vidutinis arba didelis kalingumas. Sėjomainos rotacija: paprastasis miežis (Hordeum vulgare L.) + įs. → raudonasis dobilas (Trifolium pratense L.) → paprastasis kvietys (Triticum aestivum L.) → sėjamasis žirnis (Pisum sativum L.). Nustatyta, kad skirtingo humusingumo dirvožemyje, trąšai naudojant raudonųjų dobilų masę, mėšlą 40 Mg kg^–1 ar jų derinius po pirmosios 4 laukų rotacijos dirvožemio fosforingumas išliko artimas buvusiam, o po antrosios – nustatytas ženklus sumažėjimas. Tai rodo, kad panaudotų agropriemonių neužteko stabiliam dirvožemio fosforingumui palaikyti. Kalio kiekio neigiami pokyčiai nu­statyti ekologinėje žemdirbystės sistemoje, kurioje trąšai naudota raudonųjų dobilų masė. Tręšimas mėšlu turėjo tendenciją didinti jo kiekį dirvožemyje.