Pasėlio tankumo ir tręšimo įtaka vasarinių rapsų cheminei sudėčiai žydėjimo tarpsnyje ir derliui

Abstract

Tyrimai atlikti 2009–2010 m. Aleksandro Stulginskio universiteto Bandymų stotyje, karbonatingame giliau glėjiškame išplautžemyje (Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisol). Tyrimų tikslas – nustatyti pasėlio tankumo ir tręšimo įtaką vasarinių rapsų (Brassica napus L.) ‘Sponsor’ cheminei sudėčiai žydėjimo tarpsnyje ir derliui. Bandymo variantai: A veiksnys – tręšimas: 1) netręšta, 2) tręšta prieš rapsų sėją 64 kg ha–1 N, 64 kg ha-1 P2O5, 94 kg ha-1 K2O ir butonizacijos tarpsnyje 70 kg ha-1 N. B veiksnys – pasėlio tankumas: 1) 2 kg ha–1 (50,1–100 augalų m–2), 2) 4 kg ha–1 (100,1–150 augalų m–2), 3) 6 kg ha–1 (150,1–200 augalų m–2), 4) 8 kg ha–1 (200,1–250 augalų m–2), 5) 10 kg ha–1 (250,1–300 augalų m–2), 6) 12 kg ha–1 (300,1–350 augalų m–2), 7) 14 kg ha–1 (350,1–400 augalų m–2), 8) 16 kg ha–1 (400,1–450 augalų m–2). Žydėjimo tarpsnyje tankėjant vasarinių rapsų pasėliui, ir netręštuose, ir tręštuose augaluose esmingai mažėjo žaliųjų baltymų (r = -0,91 – -0,99), fosforo (r = -0,80 – -0,98), kalio (r = -0,89 – -0,98) ir sieros (r = -0,94 – -0,99) kiekis. Dėl tręšimo, palyginti su visai netręštais rapsais, esmingai didėjo žaliųjų baltymų, fosforo, kalio bei 2010 m. ir sieros kiekis augalų antžeminėje dalyje. Maisto medžiagų sankaupa vasarinių rapsų antžeminėje dalyje žydėjimo tarpsnyje parodė tendenciją, kad tręštuose rapsuose didesnis sėklų derlius tikėtinas retesniame (100–150 vnt. m–2) pasėlyje, o netręštuose arba mažiau derlingame dirvožemyje augančiuose rapsuose – tankesniame (200–300 vnt. m–2) pasėlyje. Raktažodžiai: vasariniai rapsai, pasėlio tankumas, tręšimas, cheminė sudėtis, sėklų derlius