Lietuvos baltnugarių ir Lietuvos šėmųjų veislių karvių produktyvumo ir pieno sudėties statistiniai genetiniai tyrimai

Abstract

Tyrimo tikslas  –  įvertinti Lietuvos baltnugarių ir Lietuvos šėmųjų galvijų genealoginę struktūrą, karvių produktyvumą ir pieno sudėtį pagal bulių linijas ir bulius, šių požymių selekcinius parametrus, nustatyti bulių veislinę vertę tiesinio prognozavimo BLUP metodu. Genetiniams tyrimams naudoti 711 Lietuvos baltnugarių ir 808 Lietuvos šėmųjų populiacijos karvių kilmės ir produktyvumo duomenys. Statistinė duomenų analizė atlikta programomis PEST (Groeneveld, 1998) ir VCE (Groeneveld, 1998), SPSS statistiniu paketu (versija 15, SPSS Inc, Chicago, IL). Lietuvos baltnugarės karvės priklausė Olandijos juodmargių veislės (48,41  %), holšteinų veislės bulių (29,30 %) ir kitoms linijoms bei giminingoms grupėms (22,29 %); Lietuvos šėmosios karvės  –  holšteinų veislės (52,44  %) ir kitoms bulių linijoms bei giminingoms grupėms (47,56 %). Abiejų veislių karvių fenotipinė pieningumo koreliacija su pieno riebalų ir baltymų produkcija buvo itin teigiama (p < 0,01). Nustatyti pieningumo paveldimumo koeficientai – nuo 0,34 iki 0,53, pieno riebalų – 0,36–0,52, pieno baltymų – 0,38–0,51 – rodo pakankamą efektyviai selekcijai genetinį požymių kintamumą. Nors vietinių veislių bulių veislinės vertės, nustatytos BLUP metodu, indeksai yra < 100, vietiniai baltnugariai ir šėmieji galvijai yra svarbūs mūsų šalies gyvulininkystės raidai, juos reikia ne tik išsaugoti dėl unikalių fenotipinių ir genetinių savybių, bet ir kryptingai gerinti pagal produktyvumą ir pieno sudėtį, formuoti ir plėsti veislių genealoginę struktūrą.