Sėjos laiko ir tręšimo įtaka sėklai skirtų eraičinsvidrių (Festulolium) augimui ir fotosintezei

Abstract

Tyrimų tikslas – nustatyti sėjos laiko ir tręšimo įtaką eraičinsvidrių augimui ir svarbiausiems fotosintezės rodikliams (lapų ploto indeksui bei grynajam fotosintezės produktyvumui). Lauko eksperimentai atlikti 2011–2012 m. Aleksand­ro Stulginskio universiteto Bandymų stotyje. Tirtos sėklai auginamos eraičinsvidrių veislės ‘Vėtra’ ir ‘Punia’. Įrengtas dviejų tręšimo fonų ir trijų sėjos laikų eksperimentas. Sėjos metais laukas tręštas kompleksinėmis NPK trąšomis, santykiu 5:15:30. Trąšų norma 300 kg ha^–1 ir 200 kg ha^–1, o papildomai azoto trąšos (N₆₀) išbertos po kūlimo. Sėjos laikas – birželio 1 d., birželio 22 d. ir liepos 12 d. Sėklos norma – 10 kg ha^–1. Tyrimų duomenys parodė, kad sėjos metais aukštesnės augo ir daugiau ūglių formavo ‘Vėtra’ eraičinsvidrės. Didesnės trąšų normos eksperimente ankstyvos bei vidutinės sėjos ‘Vėtra’ eraičinsvidrės buvo aukštesnės (1,2 ir 1,6 karto) nei ‘Punia’. Daugiamečių žolių ‘Vėtra’ ūglių formavimui trąšos įtakos neturėjo, ankstyvos ir vidutinės sėjos ūglių skaičius buvo didesnis atitinkamai 1,3 ir 1,2 karto. Lapų ploto indekso kitimui įtakos turėjo ne tik pasirinkta tręšimo norma, bet ir hibridų genotipas. Po žiemojimo 4,2 kartus didesnis lapų ploto indeksas nustatytas ankstyvos sėjos ‘Punia’ eraičinsvidrių, kurių tręšimo norma buvo didesnė. Šios veislės viena tėvinė forma (tikrasis eraičinas) pasižymi geresniu žiemojimu. Tirtų veislių fotosintezės produktyvumą daugiausiai lėmė vėlyvos sėjos laikas. Iki žiemojimo ‘Punia’ eraičinsvidrių jis buvo 2,5 karto didesnis, o po žiemojimo – ‘Vėtra’ veislės (1,7  karto). Atvirkščiai proporcingi lapų ploto indekso ir fotosintezės produktyvumo duomenys iki žiemojimo, priešingai nei po žiemojimo, parodė stiprią priklausomybę nuo tėvinių formų atsparumo žiemojimui.