Etanolinių ir vandeninių didžiosios dilgėlės, pipirmėtės, gysločio ir artišoko lapų ekstraktų antimikrobinis aktyvumas

  • Žaneta Maželienė
  • Jolita Kirvaitienė
  • Asta Aleksandravičienė
  • Rasa Volskienė
Raktiniai žodžiai: Urtica dioica, Mentha piperita, Plantago lanceolata, Cynara scolymus, etanoliniai ekstraktai, vandeniniai ekstraktai, antimikrobinis aktyvumas

Anotacija

Natūralūs antimikrobiniai agentai, ypač augalų ekstraktai iš Urtica dioica, Mentha piperita, Plantago lanceolata ir Cynara scolymus, sulaukia daug dėmesio dėl plačios biologinės veiklos, kurią lemia įvairūs bioaktyvūs junginiai ir jų sinerginis poveikis. Šių ekstraktų efektyvumas priklauso nuo augalo rūšies, cheminės sudėties, ekstrahavimo metodo ir tirpik­lio, todėl būtina sistemingai įvertinti etanolinių ir vandeninių ekstraktų antimikrobinį aktyvumą kaip potencialią alternatyvą sintetinėms medžiagoms. Tyrimo tikslas – nustatyti ir palyginti Urtica dioica, Mentha piperita, Plantago lanceolata ir Cynara scolymus lapų etanolinių ir vandeninių ekstraktų antimikrobinį aktyvumą. Tyrimo patikimumą užtikrino trys pakartojimai (N = 288 mėginiai) ir standartizuota metodika (šulinėlio difuzijos metodas,  mg/ml koncentracija), todėl gauti rezultatai yra reprezentatyvūs ir statistiškai pagrįsti. Etanoliniai tirtų augalų ekstraktai pasižymėjo reikšmingai stip­resniu antimikrobiniu aktyvumu nei vandeniniai (p < 0,05) prieš gramteigiamas bakterijas (S. epidermidis, B. cereus, E. faecalis) ir grybus C. albicans, o gramneigiamos bakterijos (S. enteritidis, Y. enterocolitica) buvo labiausiai atsparios, išskyrus P. aeruginosa. Pipirmėtės (Mentha piperita) ir siauralapio gysločio (Plantago lanceolata) etanolinių ekstraktų antimikrobinis spektras buvo plačiausias ir stipriausias, o dilgėlės (Urtica dioica) ir artišoko (Cynara scolymus) ekstraktai turėjo silpnesnį poveikį, tačiau išlieka vertingi bioaktyvių junginių šaltiniai.

Publikuotas
2026-05-15
Skyrius
Mikrobiologija