Stambiųjų žinduolių gaišenų aptikimas ir vartojimas maitėdų mityboje

Anotacija

Maita yra labai trumpalaikis reiškinys. Gyvūnui mirus, jo kūnas tampa gaišena, kurią gali vartoti maitėdos, detritofagai ir kiti mikroorganizmai. Erdviniu požiūriu maita nėra vienodas išteklius, tai biologinės ir cheminės veiklos židinys, dar labiau išryškėjantis didelių stuburinių gyvūnų atveju. Pasaulyje yra atlikta įvairių tyrimų, susijusių su maita ir jos vartojimu, tačiau dar daug informacijos apie gaišenų suradimą, vartojimą ir įtaką ekosistemoms nėra žinoma. Lietuvoje tokių tyrimų nėra, todėl šiuo tyrimu siekta ištirti stambiųjų žinduolių gaišenų vartojimą maitėdų mityboje Jurbarko r. esančiame Varnaitinės miške. Keturiose šio miško vietose buvo dedama gaišena maždaug du kartus per mėnesį. Tyrimo vietose gyvūnai buvo stebimi pakabintomis vaizdo kameromis: kokie gyvūnai lankosi prie gaišenų, per kiek laiko jas aptinka, kiek laiko išbūna, per kiek laiko gaišena likviduojama. Tyrimo rezultatai rodo, jog Varnaitinės miške prie gaišenų dažniausiai lankėsi lapės, mangutai ir krankliai. Atviresnėse vietose pirmieji gaišenas dažniausiai aptikdavo krankliai. Vidutinis maitos aptikimo laikas – 30 val., vidutinis jos likvidavimo laikas – 81 val. Tyrimo vietose nustatytas maitos aptikimo ir suvartojimo laikas leidžia manyti, kad maita vidutinio klimato miško ekosistemose funkcionuoja kaip trumpalaikis, tačiau ekologiškai reikšmingas maisto ir energijos šaltinis.