Netiesinių eksitonų lygčių faktorizavimas: neartutinis sugerties spektrų modeliavimas

Anotacija

Įprasta molekulines sistemas tirti artutiniame režime, naudojant trikdymų teoriją, kuri leidžia apibrėžti ir pasitelkti atsako funkcijas. Tačiau jei trikdymų eilutė lėtai konverguoja (arba diverguoja), spektrinių savybių prigimtis gali būti klaidingai interpretuojama. Artutinis trikdymų teorijos režimas gali netikti esant dideliam žadinančio lauko intensyvumui. Vienas iš reiškinių, pasireiškiančių su dideliu žadinimo intensyvumu yra eksitono–eksitono anihiliacija (EEA). Tokio tipo uždavinius galima spręsti naudojant netiesines eksitonų lygtis (NEL). Kadangi tai yra begalinės lygčių hierarchijos, lygčių hierarchijos „uždarymui“ būtina arba atmesti tam tikros eilės lygčių narius, arba juos faktorizuoti, t. y. išreikšti mažesnės eilės narių sandauga. Tai gali lemti netikėtus rezultatus: lygčių sprendiniai gali diverguoti, atsirasti nefizikiniai efektai. Šiame darbe aprašomos netiesinės eksitonų lygtys su EEA nariais, naudojant skirtingas faktorizavimo schemas didelio žadinimo režime, ir kaip tai atsispindi sugerties spektre. Suskaičiuoti nuo žadinimo intensyvumo priklausantys sugerties spektrai rodo, kad dėl didelio žadinimo intensyvumo atsiranda papildomos sugerties juostos, kurių padėtis stipriai priklauso nuo žadinimo intensyvumo. Išsiaiškinta, kad spektrų elgsena labai jautri nelyginės eilės narių faktorizavimui, bet lygtyse įmanoma parinkti tokį faktorizavimo metodą, kuris atitiktų konkretų eksperimentą. EEA labai pasitarnauja stabilizuojant sprendinius, skirtumai tarp įvairių faktorizavimo schemų susilpnėja. Tokiu būdu, naudojant NEL, galima sukurti labai efektyvias modeliavimo metodikas, kurios tiktų įvairiems matavimams.