Necheminės piktžolių kontrolės sistemų įtaka ekologinio cukrinių runkelių pasėlio piktžolėtumui

Abstract

Tyrimai atlikti 2015 m. Aleksandro Stulginskio universiteto Bandymų stotyje. Eksperimento dirvožemis  –  dulkiško lengvo priemolio giliau glėjiškas pasotintasis palvažemis (PLb-g4). Tyrimų tikslas  –  įvertinti necheminės piktžolių kontrolės sistemų įtaką cukrinių runkelių pasėlio piktžolėtumui ekologinės žemdirbystės sąlygomis. Tirtos tvarios necheminės piktžolių kontrolės sistemos: • tarpueilių purenimas (kontrolinis-palyginamasis variantas) (P); • tarpueilių išpjovimas ir mulčiavimas piktžolėmis (IM); • tarpueilių išpjovimas ir mulčiavimas įsėtais persiniais dobilais (PD); • tarpueilių išpjovimas ir mulčiavimas įsėtomis baltosiomis garstyčiomis (BG); • tarpueilių išpjovimas ir mulčiavimas įsėtais vasariniais miežiais (VM); • tarpueilių garinimas karštais vandens garais (VG). 2015 m. sausomis augalų vystymosi sąlygomis cukriniai runkeliai prastai konkuravo su piktžolėmis, todėl ir alternatyvios piktžolių kontrolės sistemos nebuvo efektyvios. Kontrolinio varianto laukeliuose piktžolių skaičius ir biomasė dažniausiai buvo mažesni nei kitų variantų laukeliuose. Per cukrinių runkelių vegetaciją kontroliniuose laukeliuose piktžolės sukaupė 121,71 g m^–2 sausosios biomasės, kai kitų variantų laukeliuose – iki 2–3 kartų daugiau. Kiek mažiau sausosios biomasės piktžolės sukaupė tarpueilius mulčiavus vasariniais miežiais – iki 179,18 g m^–2. Didžiausią sausosios biomasės kiekį cukrinių runkelių tarpueiliuose išaugino vasariniai miežiai – 338,96 g m^–2, todėl jais padengtuose cukrinių runkelių tarpueiliuose buvo mažiausia piktžolių.